Kino kritikė Ilona Vitkauskaitė - apie Rusijos ir Lietuvos kinematografininkų bendros gamybos filmą, režisierės Natalijos Meščianinovos "Pasaulio šerdį": "Meščianinova, išlaikydama savo ištreniruotą ir akylą dokumentininkės akį, supranta, kad vien tik realizmo neužteks. Dėl to filmą prisodrina poetinių simbolių ir laviruoja ties magiškojo realizmo riba. Nors, žinoma, režisierės, kaip dokumentininkės patirtis, jaučiama visuose filmo lygiuose – nuo „drebančios“ kameros (operatorius Jevgenijus Cvetkovas) iki subtiliai niuansuotos personažų psichologijos".

“Broniau! Aura!” - filmas prasideda aktoriui Aleksui Kazanavičiui šaukiant šiuos paukščių vardus ir tai bus vieninteliai žodžiai ištarti per visą filmą.  Žiūrovas klausys ir stebės, kaip kinta aktoriaus tonas kviečiant juos arčiau ar šaukiant judviejų vardus miške - kad grįžtų.(...) Įdomu matyti žinomus Lietuvos aktorius dokumentiniame filme. Lyg pasąmoningai sieki aktorių talpinti į vaidybinio filmo rėmus. Kol galiausiai supranti, jog aktoriai  nieko nebando įrodyti ar suvaidinti - jie paprasčiausiai mėgaujasi vasara, vienas kitu ir paukščių draugija.   

Rytoj, ketvirtadienį, gegužės 2 d. 18 val. Lietuvos kinematografininkų sąjungos atvirame nemokamame Kino klubo seanse įvyks dokumentinio filmo “Vulkanovka. Po Didžiojo kino” peržiūra ir susitikimas su režisiere Giedre Beinoriūte (prasideda Kino klubo ciklas “Moters erdvė. Vaizdai ir ištarmės”). Ta proga perpublikuojame šviesaus atminimo Sauliaus Macaičio recenziją, parašytą tinklalapiui LFC.LT ir paskelbtą jau kitą dieną po premjeros, 2005 m. balandžio 13 d. Ir filmas, ir recenzija - iš kito laiko...