1966 /

Laiptai į dangų

Vaidybinis  –  1966, Lietuvos kino studija, 96 min., nespalvotas, plačiaekranis.  –  1966
Režisierius : Raimondas Vabalas
Scenarijaus autorius : Mykolas Sluckis, Raimondas Vabalas
Operatorius : Jonas Gricius
Kompozitorius : Vytautas Barkauskas
Garsas : Kazimieras Zabulis
Dailininkas : Jeronimas Čiuplys, Algirdas Ničius
Kostiumų dailininkas : Juzefa Čeičytė
Montažas : Mingailė Murmulaitienė
Vaidino : Irena Garasimavičiūtė, Rolandas Butkevičius, Juozas Jaruševičius, Eugenija Pleškytė, Mamertas Karklelis, Aleksas Jonikas, Laimonas Noreika, Kazimieras Vitkus, Balys Barauskas, Gražina Balandytė, Henrikas Kurauskas, Vaclovas Blėdis

Drama.
 
Festivaliai, apdovanojimai: VIII Pabaltijo, Baltarusijos ir Moldavijos kino festivalio Kišiniove (1967) pagrindinis prizas „Didysis gintaras“, prizas už geriausią vyro vaidmenį V.Blėdžiui. III sąjunginio kino festivalio Leningrade (1968) premija už vaizdinį sprendimą, diplomai dailininkams J.Čiupliui, A.Ničiui. LTSR Valstybinė premija (1968) režisieriui R.Vabalui, aktoriui V.Blėdžiui.
 
Turinys: 1948 metai Lietuvoje. Vilniaus studentė Ramunė Indriūnaitė išvyksta į Žvirbliūnų kaimą padėti tėvams nukasti bulves. Įkandin išsiruošia merginai neabejingas Jaunius, irgi studentas, pradedantis literatas. Vidutiniokų Indriūnų šeimoje tvyro negera mįslinga įtampa, čia prabylama ir tuojau užsičiaupiama apie sūnų Jurgį, taip ir nepasirodantį. „Miškiniai“ norėtų jo į savo gretas, o sovietų valdžia tikrai nepatikėtų, kad jaunuolis, paėmęs pasaugoti Indriūnų žento Šatkausko ginklą, iš jo pylė tik į varnas. Išvydęs dramatišką kaimo padėtį, miestietis Jaunius norėtų apie ją prabilti sąžiningai, tačiau tuo noru tik užkerta sau „laiptus“ į raudonąjį dangų. Tvirto valstiečio Petro Indriūno individualizmas irgi patiria krachą. Slapstęs sūnų ir nuo vienų, ir nuo kitų, pasmerkęs jį visiškai vienatvei, žmogus susilaukia tik nusišovusio Jurgio palaikų.
 
Svarbesnės publikacijos: Tiesa, 1967.02.10 (M.Malcienė); Komjaunimo tiesa, 1967.02.11; Literatūra ir menas, 1967.02.11, 1967.03.18; Vakarinės naujienos, 1967.02.11; Советская Литва, 1967.02.10; Ekrano naujienos, 1967, Nr.3, 1-5 p.; Kultūros barai, 1967, Nr.1, 24-26 p. (V.Sirijos Gira); Pergalė, 1967, Nr.5, 157-163 p. (S.Macaitis); Noorte Haal (Tallin), 1967.11.24; Literatūra un Maksla (Riga), 1967.11.11; Советское кино (Москва), 1967.09.09; Искусство кино (М), 1967, №8, 62-66 р.; Советский экран (М), 1971, №21 (Н.Крымова); Film (Warszawa), 1968, Nr.24, 5 p.; Trybuna ludu (W), 1968.05.20. Žiūr. knygose: M.Malcienė. Lietuvos kino istorijos apybraiža, V., 1974, 67-70 p.; Экран 19671968, Москва, 1968, 46-49 р.; Л.Закржевская. Раймондас Вабалас, Ленинград, 1975, 72-95 р.
 
Komentaras: Palyginus su M.Sluckio romanu, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas ateinančiai jaunajai kartai, filmo medžiaga buvo perorganizuota, ir net pakilus nepakeistas pavadinimas įgavo nelaukto kartėlio. Baisų pokario metą R.Vabalas perteikia taikliomis detalėmis, nušlifuotu psichologiškumu. Dabar veiksmo centras – tikroviškos, giliai dramatiškos, bet ir melancholiškai intymios faktūros Žvirbliūnai, o pagrindinis juostos herojus – tipiškas lietuvių valstietis, darbštus, griežtas, gudrus, kenčiantis dėl istorinės situacijos, primenančios šachmatų patą, nepasitikintis niekuo, išskyrus save Petras Indriūnas. Aktoriaus V. Blėdžio traktuotė, nespekuliuojanti galima užuojauta, pakyla iki tikro tragizmo: tai vienas iškiliausių lietuvių kino portretų.
 
© Saulius Macaitis


* nuotraukos iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus fondų