Filmas apie teatro ir kino aktorių Donatą Banionį. 8-ojo dešimtmečio pradžioje jis buvo vienas populiariausių ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Sovietų Sąjungoje. Trumpi epizodai perteikia aktoriaus gyvenimo Panevėžyje epizodus –  teatro repeticijas, spektaklius, laisvalaikį (filme užfiksuotos Broniaus Babkausko jubiliejaus akimirkos), šeimos gyvenimo nuotrupas. Filmavimo grupė paskui aktorių nuvyko net į Krymą – į Jaltą, kur Andrejus Tarkovskis filmavo kai kurias “Soliario” scenas. Operatorius Kornelijus Matuzevičius tiksliai fiksuoja filmavimo įtampos akimirkas, tačiau, regis, sąmoningai nekalbina “Soliario” kūrėjų. Jaltoje prisimenami lietuviški peizažai, kuriais ir prasidėjo filmas apie aktorių. Užtat svaria filmo dalimi tampa epizodas su Donato Banionio sūnumi Raimundu, nufilmuotas netoli tuometinio Leningrado, kur jaunasis Banionis vaidino rusiškame jaunimo filme. Sūnaus dvejonės, kokią profesiją pasirinkti, regis, perteikia ir tėvo dvejones apie menininko pašaukimą. Filmo kūrėjai akcentuoja ne šlovės ir pripažinimo akimirkas(jų taip pat yra filme), bet sudėtingą vaidmens kūrimo procesą, aktoriaus kūrybinius ieškojimus, prisirišimą prie Lietuvos ir kuklumą, nes jau  pačioje filmo pradžioje Banionis prasitaria:” Menininkui nedera kalbėti apie save”.

© Živilė Pipinytė