Filmas apie Lietuvos studentų būrius, kurie vasarą dirba įvairiuose Sovietų Sąjungos kampeliuose – Tolimuosiuose Rytuose, Sibire, Lietuvoje. Filmas prasideda vaizdais, nufilmuotais tolimiausiame kelionės taške – Kamčiatkoje. Šamano šokis sukuria mįslingą nuotaiką, kurią netrukus išsklaido nuogi dirbančių studentų torsai, jų linksmi veidai. Tačiau Šablevičius, akivaizdu, nenori kurti eilinio propagandinio filmo, šlovinančio „trečiąjį tarybinių studentų semestrą“. Jam reikia saulės rato misterijos, jis atsisako bet kokio paaiškinančio užkadrinio teksto ir leidžia kalbėti vaizdams. Todėl filme daug egzotiškų kadrų, tampančių visur vienodai gerai dirbančių ir besilinksminančių studentų vasaros kronikos kontrapunktu. Įspūdingaiir įžvalgiai nufilmuoti Kamčiatkos ir Sibiro čiabuviai ir jų vaikai, jų darbai ir šventės, šokiai ir ritualai, taiga, elniai, žvejyba... išduoda režisieriaus smalsumą ir norą perteikti pirmykščio gyvenimo poeziją – netrukus saulė tikrai ima riedėti ratu. Ta nuotaika, regis, užsikrečia ir statantys namus ar tiesiantys geležinkelius studentai. Jų šokiai – aplink laužą, statybų aikštelėje, laukuose tampa dar vienu filmo leitmotyvu.  Kino kelionė baigiasi Lietuvoje. Dar vienu šokiu.

Živilė Pipinytė