Į pradžią »     Rašykite mums »     Apie projektą »     Svetainės struktūra »     English »    
2013-05-22 „Scanorama“ pradeda konkursinės programos filmų registraciją
2013-05-21 Prisiminimais apie žymų dailininką, animacinio kino kūrėją Zenoną Šteinį internetinėje svetainėje „bernardinai.lt“ dalijasi Aurika ir Algirdas Seleniai
2013-05-21 Kino teatre „Pasaka“ susitikimas su „Sidabrine gerve“ apdovanoto filmo „Sapnuoju, kad einu“ režisieriumi Jokūbu Viliumi Tūru
2013-05-19 Šiandien kino operatoriui Donatui Pečiūrai sukanka 75-eri. Sveikiname!
daugiau žinučių »
  Paieška »
Redirected
spalvotas
Brasbendas
2006, 60 min., spalvotas, 35mm , Periferija
Horizontai arba gyvenimas luvruose
2005, 27 min., spalvotas, 35mm , Studija 2
- Vaidybiniai
- Dokumentiniai
 
1981  -  1990
 
1971  -  1980
 
1961  -  1970
 
1951  -  1960
 
1941  -  1950
 
1931  -  1940
  A Ą B C Č D E Ę
Ė F G H I Į Y J
K L M N O P R S
Š T U Ų Ū V Z Ž
X W
- Trumpametražiai
- Animaciniai
- Eksperimentiniai

 

 


 





 

          

  ...
 
1976 / Kretingos medinukai Kretingos medinukai
 
1976, 10 min., 35mm , Lietuvos kino studija


Režisierius : Henrikas Šablevičius | Operatorius : Kornelijus Matuzevičius

Poetiškas pasakojimas apie dar vieną keistuolį -  liaudies meistrą Bronių Žymantą, kuris kartu su Dupulčių kaimo mokiniais organizavo lėlių teatrą. Laimonas Tapinas rašė: „Mes beveik nieko reikšmingo nesužinome apie šio žmogaus gyvenimą, nežinom net, kaip vadinasi tas jų spektaklis, bet puikiai matom, kokiu džiaugsmu švyti mažųjų artistų ir žiūrovų akys, kaip visą širdį tam šurmuliui atiduoda senasis meistras, ir nesunkiai suvokiam, kad filmas kalba apie kur kas rimtesnius dalykus nei atskiro žmogaus laimėjimai“ („Kinas“, 1986 m. Nr.11, 22 p.).

Filme panaudotas mėgstamas Šablevičiaus motyvas – pateikti pasaulį (arba vieną jo kertelę) kaip reginį, spektaklį, kurio veiksmas nuspėjams ir todėl jau tapo ritualu. Šįkart tas spektaklis įgyja Kalėdinės (nors to tada oficialiai draudžiamo žodžio filme ir neišgirsi) misterijos pavidalą: pirmuosiuose filmo kadruose stebuklo laukimo atmosferą sukuria medžius nuklojęs baltas sniegas, per pūgą eina žmogus, girdėti, kaip gurgžda sniegas po jo kojomis. Nuošalaus, šiek tiek pasakiško kaimo pirkiose užsidega šviesos, žiemos keliu rieda rogės, o vaikai repetuoja lėlių spektaklį. Filmo erdvė gana uždara, filmo kūrėjai, regis, ir nenori jos peržengti. Šablevičius rodo, kaip vaikai patys piešia dekoracijas, rengia lėlės, kaip naiviai juos visus režisuoja lėlės išskaptavęs visų amatų meistras Žymantas. Paskui dar bus kelionė rogėmis, pasirengimas spektakliui ir prieš pakylant uždangai nuščiuvusi žiūrovų salė. Tačiau tos aktorių ir žiūrovų susitikimo akimirkos  filme neišsemia tik pasakojimas apie nugalėtą devyngalvį slibiną. Šablevičiaus filmo ištarmė slypi giliau. Jam rūpi parodyti mažame žmoguje gimstantį kūrėją, fiksuoti akimirką, kai atsiranda kūrybos poreikis, kai fikcija virsta aukščiausia realybe. Parodyti tikrąjį stebuklą, kurio ištakos yra giliai žmoguje. Ir, žinoma, norą tikėti, ta kita realybe.  Kruopščiai parinktos detalės, stambūs planai – pro langą žiūrintis vaikas, prieš spektaklį gulinčios nejudrios lėlės ir pan. akcentuoja šią temą. Tačiau, paradoksas, šis trumpas filmas taip prisodrintas skiadrių emocijų ir netikėtų atradimų, kad atmintyje išlieka ilgo buvimo su filmo herojais įspūdis.

 

© Živilė Pipinytė

 

 

 

 

 
Jūsų vardas:
Jūsų el. paštas:
Komentaras:
Siųsti | Iš naujo
            
Svetainę remia: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija