Turinys: XIX amžiaus pabaigoje į vaizdingą žemaitišką Kalniškių kaimą, „stebuklingomis“ dvišakėmis vytelėmis nešini, ateina du vandens ieškantys draugai, tuomet vadinti „zimagorais“, -- Vilimas ir Ulys. Abiems jiems krinta į akį našlės Grigienės vienturtė duktė Cilė. Kaimas čia kaip kaimas, darbo ir vargų nualinti žmonės tiki piktąja jėga, kuria, žinia, knibždėte knibžda vietinės pelkės, bet valstiečių atmintyje tebegyvas ir realus 1863 metų sukilimas, kurio aukoms vietiniai dievdirbiai tebeskaptuoja kryžius. Gobšios motinos paveikta Cilė pasirenka iš ateivių ne Vilimą, kuris jai artimesnis, o Uį, turtingesnįjį, -- gal ne be piktosios dvasios paramos gavusį tų žvangančiųjų. Vyrų konkurencija, viename ir tame pačiame žmoguje bepasireiškiantys tamsumo, godumo bruožai ir netikėtas sielos polėkis lemia ir netikėtą „Žvangučio“ konfliktų išrišimą. Laisvamanio Vilimo kurį laiką nebuvo, bet, vėl pasirodęs kaime, jis išvilioja jau šeimininku tapusį Ulį į prasmingą knygnešių kelią. Ne vieną vaidą išprovokavusi Cilė lieka namie su dviem vaikais, o vyrai, meškute vedini, ruošiasi keliauti. Vyriška draugystė, skambus, valdingas žvangučio šaukimas – svarbiau.