Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus portretas sukurtas, stebint jį grojantį, bendraujantį su jauna publika ir su tėvu, žinomu kompozitoriumi Viktoru Kuprevičiumi. Kaip pastebėjo kino kritikas Saulius Macaitis, tai buvo rizikingas sumanymas – kurti filmą, susidedantį beveik vien iš portretų. Tačiau, kai filmavimo aikštelėje susiduria toks atidus kino portretistas kaip Robertas Verba ir tokia visapusiškai įdomi asmenybė kaip Giedrius Kuprevičius, “stebėti žmogų, viso filmo metu beveik neišeinantį iš kadro, labai įdomu. Jis prikausto žiūrovų dėmesį, jo nuotaikų amplitudė sukelia žiūrovams gausybę emocijų” (S.Macaitis, “Sovetskaja Litva”, 1974. 06.21).

© Rūta Oginskaitė