Kokių lietuviškų filmų sulauksime 2018-aisiais?

Svajoju apie laikus, kai baigiantis metams galėsiu sudarinėti geriausių lietuviškų filmų dešimtukus ar bent jau penketukus. Kai bus sukurta tiek daug skirtingų žanrų ir temų lietuviškų filmų, jog, nori nenori, teks daryti atranką ir galbūt vienas ar net du tikrai geri kūriniai, dievaži, vis tiek liks už brūkšnio. Panašu, kad taip gali nutikti jau 2018-aisiais. Taigi – kas mūsų laukia šiemet? Dalies filmų premjerų datos jau žinomos, kitų – tik numanomos.

 

„Močiute, Guten Tag!“, rež. Jūratė ir Vilma Samulionytės

Šis dokumentinis filmas buvo pristatytas „Scanoramoje“, tačiau repertuarus pasieks tik sausį. Dvi seserys – režisierė ir fotografė – tikisi įminti savo močiutės, Lietuvoje gyvenusios vokietės Elės Finkytės (Ellos Fink) gyvenimo paslaptis: Antrasis pasaulinis karas, bėgimas į Vokietiją, netikėtas grįžimas atgal į Lietuvą, paslaptingas mylimasis, lemtingi apsisprendimai. Klausimų daugėja, o giminės ir šeimos nariai vienas po kito atsitveria tylos siena. Kas nutiko praeityje ir kodėl taip sunku prabilti?

 

Tai – labai asmeniškas beveik detektyvinis kelio filmas, kuris atveria ir kur kas universalesnius, istorinius ir psichologinius, klodus, prisiliečia prie temų, kurios visuomenėje vis dar laikomos tabu, ir rodo paprasto veiksmo – atviro pokalbio – galią. „Laikas pasikalbėti. Apie viską“, – teigia ir filmo šūkis.

Kinuose nuo sausio 12 dienos.

 

„Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“, rež. Arūnas Matelis

Net aštuonerius metus kurtas dokumentinis filmas pasakoja apie vienas sudėtingiausių bei populiariausių dviračių varžybų pasaulyje – „Giro d'Italia“, kuriose išskirtinis vaidmuo tenka dviratininkams, pasiruošusiems iškęsti sunkius išbandymus dėl komandos lyderio pergalės. Šie žmonės vadinami „dviračių sporto vienuoliais“: aukojasi dėl kitų, bet lieka šešėlyje.

Įdomu, jog jokiam kitam režisieriui net 40 metų nebuvo leista stebėti lenktynių „iš vidaus“. Iš pradžių buvo kalbėta, kad filmas pasirodys 3D formatu. Vėliau galėjai išgirsti, kad apskritai nebeišvys ekranų: kūrimo procesas pernelyg sudėtingas. Po to „gladiatoriai“ tapo „nuostabiaisiais lūzeriais“. Galų gale 2017 m. Varšuvos kino festivalyje filmas laimėjo geriausio dokumentinio filmo apdovanojimą, o Minske vykstančiame festivalyje „Listapad“ pelnė „Grand Prix“ ir žiūrovų simpatijų prizą. Gerų žodžių jam negaili ir užsienio kino kritikai.

Šis filmas – didžiausias bendros gamybos projektas Europoje.

Kinuose nuo vasario 9 dienos.

 

„Pelėdų kalnas“, rež. Audrius Juzėnas

„Dovana Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui“, – taip skambiai pristatomas naujas „Vilniaus geto“ (2006) ir „Ekskursantės“ (2013) režisieriaus filmas.

„Pelėdų kalnas“ nukels į pokario Lietuvą ir rodys 1947-1952 metų laikotarpį, kai vyko nuožmios kovos tarp okupantų ir jiems nepasidavusių tautiečių. Filmas pasakos apie Kauno inteligentų vaikus, gimnazistus, kurie mokslus pradėjo nepriklausomos Lietuvos mokyklose, pergyveno karą, o vėliau turėjo rinktis – bėgti į Vakarus, prisijungti prie partizanų ar prisitaikyti prie sovietinio režimo.

Iš filmo anonso galima spręsti, jog bus visko: atkurto istorinio fono, veiksmo, išdavysčių ir, žinoma, meilės. Pagrindinius vaidmenis atliko kine debiutuojantys aktoriai – Arnas Danusas, Aidas Jurgaitis ir Paulina Taujanskaitė. Tai, man rodos, nemažas privalumas nuo tų pačių aktorių jau kiek pavargusiame lietuvių kine.

Kinuose nuo vasario 16 dienos.

 

„Kvėpavimas į marmurą“, rež. Giedrė Beinoriūtė

Pagal rašytojos Lauros Sintijos Černiauskaitės to paties pavadinimo romaną sukurtas filmas pasakos apie sodyboje netoli didmiesčio gyvenančią Izabelę, jos vyrą Liudą ir epilepsija sergantį sūnų Gailių. Šeimos gyvenimas pradeda keistis, kai Izabelė nutaria įsivaikinti Ilją – sunkiausiai auklėjamą ir neprognozuojamą globos namų vaiką.

Kaip sako režisierė, ekranizuoti šį romaną ji ėmėsi neatsitiktinai: tematiškai jis tarsi pratęsia ankstesnius jos filmus: „Tai dar vienas bandymas rasti atsakymą į klausimus: kas mane sieja su kitais žmonėmis? Kiek galima priartėti prie kito žmogus? Koks artumas žmogui yra mirtinas?“.

Po retro pasakojimo „Balkonas“ (2008) tai bus antrasis, šįkart ilgametražis vaidybinis režisierės filmas. Pagrindinį Izabelės vaidmenį atliks aktorė Airida Gintautaitė.

Premjera numatoma pavasarį.

 

„Sengirė“, rež. Mindaugas Survila

Tai dokumentinė poema, kurios herojai – labai seno miško gyventojai: paukščiai, žvėrys ir jo pakraštyje gyvenantys senoliai. Filmas, kaip teigiama jo pristatyme, trina ribą tarp žmogiškojo ir gamtos gyvenimų, „suaudžia“ juos į vientisą poetišką pasakojimą, virsta savotiška pasaka. Toks buvo ir pirmasis režisieriaus, į kiną atėjusio iš gamtos mokslų, darbas „Stebuklų laukas“ (2011).

Pasaulinė „Sengirės“ premjera įvyko prestižiniame Amsterdamo dokumentinių filmų festivalyje (IDFA), kurio programos sudarytojas Raul Niño Zambrano lietuvio filmą pavadino „kinematografišku ir įtraukiančiu pasakojimu, kuris, išvengdamas tipinių gamtinio kino klišių, tapo unikalia kūrybiška dokumentika“.

Premjera numatoma pavasarį.

 

„Naujoji Baltijos banga“, rež. Audrius Stonys, Kristine Briede

Filmas pasakos apie trijų Baltijos šalių poetinės dokumentikos fenomeną, apie XX a. 7 deš. pradėjusių kurti režisierių Henriko Šablevičiaus, Roberto Verbos, Uldžio Brauno, Herzo Franko, Marko Soosaro kūrybą, kuri pasižymėjo novatoriška vaizdo kalba, metaforomis bei asociatyviu montažu, bei kartu – istorija apie kovą su režimu ir laisvės troškimą. „Prisiliesime prie kūrybos režisierių, kurie suformavo mano kartos kino kalbą“, –sako Audrius Stonys.

Tiems, kas šiandien lietuvių vaidybiniame kine vis dar laukia „naujosios bangos“, šis filmas turėtų tapti įdomiu atradimu: buvo tų bangų.

Premjera numatoma pavasarį.

 

„Tarp pilkų debesų“, rež. Marius Markevičius

Lietuvių kilmės amerikiečių režisieriaus („Kita svajonių komanda“) naujas filmas pagal Rūtos Šepetys to paties pavadinimo romaną, kurio egzempliorių pasaulyje parduota jau daugiau nei milijonas, pasakos jaunos merginos Linos, kartu su šeima 1941 m. ištremiamos į Sibirą, istoriją.

 

Tarptautinė komanda filmą kūrė penkerius metus. Jame vaidins užsienio ir lietuvių aktoriai – Bel Powley, Lisa Loven Kongsli (pažįstama iš Rubeno Östlundo „Force Majeure“), Jonah Hauer-King, Aistė Diržiūtė, Gabija Jaraminaitė, Darius Meškauskas, Ramūnas Cicėnas. Garso takelį kūrė elektroninės muzikos gerbėjams gerai žinomas kompozitorius Hauschka (Volker Bertelmann). Filmas dar nepasirodė ekranuose, bet jau dabar yra auksinis – prie jo kūrimo prisideda „Oskarų“ nominantai.

Kinuose nuo spalio 12 dienos.

 

„Vasara“, rež. Marija Kavtaradzė

 

Pirmasis Marijos Kavtaradzės („Pasakyk, kad neskaudės“, „Man dvim keli“) ilgametražis filmas pasakos apie jauną psichologę, kuri gauna užduotį nuvežti du pacientus į Palangos psichiatrinę ligoninę. Kelionė galėtų atrodytų kaip smagi ir nuotykių pilna draugų išvyka prie jūros, tačiau jaunuoliai kovoja su vidiniais demonais, prieš kuriuos yra bejėgiai.

Filmas pristatomas kaip tragikomedija. Vaidmenis jame sukūrė Indrė Patkauskaitė („Šventasis“), Paulius Markevičius, Gelminė Glemžaitė („Šventasis“), Darius Meškauskas, Jolanta Dapkūnaitė ir Valentinas Novopolskis.

Premjera numatoma kitą žiemą.

 

„Gimtinė“, rež. Tomas Vengris

JAV emigrantų iš Lietuvoje šeimoje gimęs, Vašingtone užaugęs, Amerikos kino institute Los Andžele magistro laispnį režisūros srityje įgijęs ir su Terrencu Malicku, Kelly Reichardt ir Lena Dunham dirbęs Tomas Vengris šią vasarą baigė filmuoti istoriją, kuri, kaip jis teigia, įkvėpta vaikystės prisiminimų iš kelionių po Lietuvą jai atgavus nepriklausomybę.

 

Dvylikametis Kovas su mama Viktorija grįžta į Lietuvą. Čia Viktorija siekia atgauti tėvui priklausiusią žemę ir pradėti naują gyvenimą. Buvusioje šeimos sodyboje jau gyvena kiti žmonės, todėl Viktorija turės apsispręsti, kiek toli ji pasirengusi žengti, kad susigrąžintų savo praeitį. Filme vaidins Severija Janušauskaitė, Darius Gumauskas, Barbora Bareikytė, Dainius Gavenonis, Viktorija Kuodytė. Pagrindinio veikėjo Kovo vaidmenį atliks Matas Metlevskis – lietuvių kilmės amerikietis. Būtent iš jo perspektyvos ir bus pasakojama.

Premjera numatoma rudenį.

 

„Nematoma“, rež. Ignas Jonynas

Filme „Lošėjas“ rodę makabrišką medikų kasdienybę, šį kartą Ignas Jonynas ir scenarijaus bendraautoris Kristupas Sabolius atsigręžia į televizinius talentų ir šokių konkursus. Tačiau, kaip teigia režisierius, tai nebus filmas apie televiziją, o greičiau žvilgsnis į tai, kaip ši veikia herojų realybę, kaip mes esame manipuliuojami vaizdu. Pasak režisieriaus, filme netruks nuorodų į kinematografinius pavyzdžius ar net klišes.

„Nematoma“ pasakos apie į penktą dešimtį kopiantį buvusį šokėją Joną, kuris apsimeta aklu, kad patektų į televizijos šokių šou. Vyras tampa įžymybe, tačiau šlovė atsisuka prieš jį patį – herojų pasiveja praeityje įvykdyto nusikaltimo šešėliai. Joną vaidinančiam aktoriui Dainiui Kazlauskui teko nelengva užduotis: ne tik išmokti šokti, bet ir vaidinti aklu apsimetantį šokėją.

Premjera numatoma 2018 m.

 

„Izaokas“, rež. Jurgis Matulevičius

Seniai laukiau, kada lietuvių režisieriai imsis Antano Škėmos kūrybos. Būta keletą trumpametražių bandymų, bet tai panašėjo tik į pratybas. Jaunosios kartos režisierius Jurgis Matulevičius jau pirmaisiais trumpo metro darbais („Auka“, „Tardytojas“) atsiskleidė kaip įdomus kūrėjas: tiek dėl temų, tiek dėl formos pasirinkimų. „Izaokas“ pagal to paties pavadinimo Škėmos apysaką bus pirmasis autoriaus ilgo metro darbas ir vienas pirmųjų (po Audriaus Juzėno „Vilniaus geto“) lietuvių kino kūrinių, prabilsiančių apie žydų tragediją Lietuvoje. Tiesa, šį kartą per vieno žmogaus kaltės istoriją.

1941 m. Lietūkio garaže, Kaune, vokiečių esesininkai su lietuvių parankiniais nužudo dešimtis žydų vyrų ir moterų, tarp jų ir Izaoką. Pastarąjį kareivišku kastuvėliu užmuša Andrius Gluosnis. Po daugelio metų kaltė už žmogžudystę ima persekioti Gluosnio anūką Andrių. Jis ryžtasi pačiam radikaliausiam psichoterapiniam veiksmui – rekonstruoti žudynes Lietūkio garaže.

Temos – svarbios ir sudėtingos, todėl bus įdomu pamatyti, kaip su jomis susitvarkė kūrybinė komanda, kurioje – ir filosofas Nerijus Milerius. Jis yra vienas scenarijaus bendraautorių. Pagrindinius vaidmenis atliks Dainius Kazlauskas, Ainis Storpirštis, Aleksas Kazanavičius, Severija Janušauskaitė, Dainius Gavenonis.

Premjera numatoma 2018 m.

––

Pernai parengtas Lietuvos kino centro katalogas skelbia, kad šiais metais turėtume sulaukti ir Algimanto Puipos filmo „Kamanių medus“, Manto Kvedaravičiaus „Stasis“, Marato Sargsyano „Tvano nebus“, Linos Lužytės „Pilies“, Andriaus Lekavičiaus dokumentinio filmo „L-Komanda“ (preliminarus pavadinimas), Akvilės Gelažiūtės dokumentikos „Neregėta Europa“, Giedrės Žickytės „Šuolio“, Aistės Žegulytės dokumentinio filmo „Apie žmones, žvėris ir daiktus“, nors dalies šių filmų premjeros, matyt, nusikels jau į 2019-uosius.