Kokius lietuviškus filmus žiūrėsime 2019-aisiais?(papildyta)

Gediminas Kukta
2019 sausio 6 d.

Proginių bus mažiau. Pamatysime naujų vyresnės kartos režisierių filmų. Sulauksime ilgo metro vaidybinių ir dokumentinių debiutų, kurių dalis jau šventė premjeras tarptautiniuose kino festivaliuose, buvo apdovanoti. Kaip ir pernai, taip ir šiemet bus paukščių ir žvėrių. Tik stebimų ne iš gamtininko, bet daugiau antropologinės perspektyvos. Bus, žinoma, ir tų filmų, apie kuriuos čia nerašysiu: dalis jų ir taip ras žiūrovą. Klausimas tik, kada tas žiūrovas pasakys „gana“ ir režisieriai turės prisitaikyti prie pasikeitusio skonio. Tikiuosi, jau greitai.

 

„Spec. Žvėrynas“, rež. Andrius Lekavičius

Režisierius Andrius Lekavičius („Mes už... Lietuvą!“, „Laisvės kodas 13“, „Nupučiama siena“) pasakos mažai kam girdėtą istoriją apie pirmąjį Lietuvos slaptąjį spec.būrį. Neoficialų, neregistruotą dokumentuose, suformuotą iš jokios karinės patirties neturėjusių ir tik koviniais filmais su Bruce Lee susižavėjusių aštuoniolikmečių, kurie 1991-aisiais buvo ruošiami ginti tuomet dar trapią Lietuvos nepriklausomybę.

Būriui vadovavo Pranas Kasteckas, vadinamas „Francu“ arba „Kaulų laužytoju“, o kiekvienas iš jaunuolių turėjo „žvėrišką“ pravardę – voras, krabas, vanagas, krokodilas… Būrį vadino „Franco žvėrynu“. Režisierius dokumentinį filmą sukūrė iš archyvinių kadrų, pasitelkęs 9 deš. kompiuterinių žaidimų įkvėptą animaciją. „Pats būrio egzistavimas atrodo absoliučiai nutolęs nuo realybės, netgi absurdiškas. Tarsi kompiuterinio žaidimo siužetas“, – yra sakęs režisierius.

Premjera sausio 11 dieną. 

.

 

„Purpurinis rūkas“, rež. Raimundas Banionis

Kultinio (nepabijokime šio žodžio) filmo „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“ režisierius į kino ekranus grįš su istoriniu filmu, kurio idėją, kaip pats sako, galvoje nešiojosi dvidešimt metų. „Purpurinis rūkas“, kurio scenarijų rašė su Renata Šerelyte, sukurtas Felikso Rozinerio apsakymo motyvais. Įdomu, jog kino scenarijų pagal tą patį apsakymą yra parašęs bei atskira knygele „Purpuriniai dūmai“ (2001) išleidęs ir Marius Ivaškevičius.

Lietuvos valstybės šimtmečiui skirta istorinė drama pasakos sudėtingą Lietuvos žydo Jozefo, partizanų vado Vlado ir jų abiejų mylimosios Janės istoriją, kuri vystysis skirtingose laiko linijose – Antrojo pasaulinio karo pabaiga ir keli pokario dešimtmečiai. Kaip ir dera istoriniams pasakojimams apie karą, pagrindinis herojus turės išspręsti moralinę dilemą.

Filme vaidins jaunosios kartos aktoriai Severinas Norgaila, Giedrė Mockeliūnaitė, Tadas Gudaitis, vaidmenis atliks Vidas Petkevičius, Arkadijus Vinokuras ir neseniai mus palikęs Arūnas Storpirštis.

Premjera vasario 8 dieną.

 

 

„Išgyventi vasarą“, rež. Marija Kavtaradzė

Jaunosios kartos režisierės debiutas, rodos, jau tuoj apkeliaus dvim kelis kino festivalius. Pasaulinė premjera įvyko tarptautiniame Toronto kino festivalyje, iškart po jos filmas buvo pakviestas į Atėnų ir Reikjaviko kino festivalius, buvo parodytas Liubeko (Vokietija), Malatijos (Turkija), „Tofifest“ festivaliuose (Torūnė, Lenkija), o Talino „Juodųjų naktų“ kino festivalyje laimėjo geriausio Baltijos šalių filmo apdovanojimą.

„Išgyventi vasarą“ – kelio filmas apie jauną psichologę Indrę (Indrė Patkauskaitė), kuri sutinka nuvežti du pacientus – Paulių (Paulius Markevičius) ir Justę (Gelminė Glemžaitė) – iš Vilniaus į Palangoje esančią kliniką. Tarp ašarų ir juoko balansuojanti išvyka taps jaudinančia ir jaunuolius pakeisiančia patirtimi.

Premjera įvyks „Kino pavasaryje“.

 

 

„Rūgštus miškas“, rež. Rugilė Barzdžiukaitė

„Už tai, kad atvėrė mums nepažintą gamtą ir parodė, koks, priklausomai nuo mūsų suvokimo, gražus ar bjaurus gali būti pasaulis“, – taip sakė Funa Maduka, „Netflix“ kūrybos ir pirkimų vadovė, Lokarno kino festivalyje įteikusi specialų „Swatch Art Peace Hotel“ prizą debiutuojančiai lietuvių režisierei.

Iki tol daugiau teatre dirbusi autorė (šiuolaikinė opera „Geros dienos“) sukūrė esė artimą filmą apie kormoranų koloniją Juodkrantės sengirėje ir ją lankančius turistus. Apokaliptiškas ir tuo pačiu labai ironiškas filmas rodys skirtingas kultūrines reakcijas į tą patį reiškinį ir kels painius moralinius bei tarprūšinius klausimus.

Vienas iš Lokarno kino festivalių sudarytojų – Sergio Fantas – taip sakė apie filmą: „Šis filmas mums buvo vienas įspūdingiausių netikėtumų – jis lyg dokumentikos apie gamtą, trilerio, komedijos ir siaubo filmo sintezė“.

 

 

„Čia buvo Saša“, rež. Ernestas Jankauskas

Jurga (Gabija Siurbytė) ir Tomas (Valentinas Novopolskis) nusprendžia įsivaikinti mergaitę, tačiau įsivelia klaida ir globos namuose jų laukia 12-metis Saša. Ką daryti? Direktorė sutrikusiems įtėviams pasiūlo praleisti su berniuku dieną. Prasideda trijulės gyvenimą aukštyn kojomis apversiantys įvykiai.

Filmas savotiškai pratęs vaiko globos, įsivaikinimo temą, apie kurią pernai prabilo ir Giedrės Beinoriūtės „Kvėpavimas į marmurą“.

Tarptautinė filmo premjera įvyko konkursinėje debiutinių filmų programoje Tarptautiniame Talino “Juodųjų naktų” kino festivalyje.

Premjera numatoma pavasarį.

 

 

„Animus animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)“, rež. Aistė Žegulytė

Jau pirmaisiais trumpametražiais filmais „Tapatumai“ (2012) ir „Nikodemas“ (2013) režisierė iš savo kolegų išsiskyrė subtilia kino kalba, stambiais planais, apskritai, dideliu pasitikėjimu vaizdo galia pasakoti. Toks bus ir debiutinis dokumentinis filmas, kuris pirmą kartą buvo parodytas senas tradicijas turinčiame Leipcigo kino festivalyje.

„Animus animalis“ nukels į taksidermistų, elnių augintojų ir zoologijos muziejaus darbuotojų aplinką, kurioje riba tarp gyvenimo ir mirties tapo beveik nepastebima. Oficialiame filmo pristatyme rašoma: „Tai archajinis pasaulis, kuriame medžiojami net tik elniai, šernai, bet ir plastikiniai aligatorių manekenai. Kol pagamintos žvėrių iškamšos rungiasi dėl gyviausios pozos bei tikriausio žvilgsnio, žmogus vis bando sustabdyti laiką ir sugrąžinti gyvybę daiktams, kuriuose jos seniai nebėra“.

Anonsas: https://vimeo.com/293513151

 

„Pilis“, rež. Lina Lužytė

Šiuo metu pasaulinės premjeros užsienio kino festivalyje laukia ir Linos Lužytės („Amžinai kartu“) antrasis ilgametražis vaidybinis filmas „Pilis“. Naujame filme režisierė imsis emigracijos temos, nors, kaip viename interviu sako, tai nebus istorija apie emigracijos reiškinį, bet greičiau pasakojimas apie laimės siekį, svajones ir ambicijas, kurias atvykęs į svetimą šalį žmogaus dažnai atideda į „antrą planą“.

„Pilis“ pasakos apie tris Dubline gyvenančias vienos šeimos moteris – trylikametę Moniką, jos mamą Jolantą ir senatvine demencija sergančią močiutę. Jolanta – profesionali pianistė, bet dirba žuvies fabrike, o Monika svajoja tapti dainininke. Kartą jos pakviečiamos pagroti ištaigingoje Pilyje. Monika tiki, kad tai gali būti jų „laimingas bilietas“.

Pagrindinius vaidmenis atliks Gabija Jaraminaitė, su kuria režisierė dirba jau trečiame filme, Jūratė Onaitytė, Barbora Bareikytė, Andrei Ciopec, Martyna Peszko.

Tai bus pirma Lietuvos ir Airijos kooprodukcija.

Premjera Lietuvoje numatoma rudenį.

 

 

„Izaokas“, rež. Jurgis Matulevičius 

Pirmasis Jurgio Matulevičiaus („Auka“, „Tardytojas“) ilgo metro filmas pasakos apie Andrių Gluosnį, kuris nužudo žydą Izaoką kraupių Lietūkio garažo žudynių, įvykusių 1941 metais Kaune, metu. Praėjus daugeliui metų, jį vis dar slegia ir veda į beprotybę kaltės jausmas. Tačiau režisierius sako, kad filmas kalbės ne tik apie Holokaustą, bet ir apie istorinių aplinkybių, karo žiaurumų ir praeities traumų nulemtus dviejų draugų santykius bei jų meilę vienai moteriai sovietinėje Lietuvoje. Kaip viename interviu prisipažino kūrėjas, jį visada traukė laikas, kuriame pats negyveno.

Ambicingame projekte, sukurtame pagal Antano Škėmo apysaką „Izaokas“, pagrindinius vaidmenis atliks Aleksas Kazanavičius, Dainius Gavenonis, Severija Janušauskaitė, Martynas Nedzinskas.

Anonsas: https://vimeo.com/274632497  

Premjeros data kol kas nežinoma. 

 

   

 

„Second Hand“, rež. Arturas Jevdokimovas  

Retai kuriantis išskirtinio įžvalgumo dokumentininkas („Suokalbis“, „Aukštyn upe“, „Kirtimų idilės“) gvildens second hand fenomeną. Kaip rašoma dokumentinio filmo pristatyme, tai bus „žmogiškų aistrų drama, atskleidžianti iki šiol mažai žinomus faktus apie slaptą labdarai paaukotų drabužių kelionę ir nelengvą šiame versle dirbančių emigrantų gyvenimą“. Režisieriaus teigimu, kiekviename Anglijos miestelyje yra nedidelė lietuvių brigada, kuri renka drabužius ir sunkvežimiais juos gabena į Lietuvą. 

Anonsas: https://vimeo.com/258813422

  

 

„Gimtinė“, rež. Tomas Vengris 

Panašu, kad šiemet sulauksime ir JAV emigrantų iš Lietuvos šeimoje gimusio, Vašingtone užaugusio, Amerikos kino institute Los Andžele magistro laispnį režisūros srityje įgijusio Tomo Vengrio debiutinio filmo. Nors, kaip jau tapo įprasta, viskas priklausys nuo to, ar įvyks ir kada įvyks filmo pasaulinė premjera tarptautiniame kino festivalyje.

„Gimtinė“ pasakos apie dvylikametį Kovą, kuris, griuvui geležinei uždangai, su mama pirmą kartą aplanko gimtinę. Režisierius teigia, kad tai bus istorija apie vaiko tapimą suaugusiu, ir kartu motinos, politinės emigrantės, drama, jos kinematografinis portretas.  

Filme vaidins Severija Janušauskaitė, Darius Gumauskas, Barbora Bareikytė, Dainius Gavenonis, Viktorija Kuodytė, o Kovą įkūnys Matas Metlevskis – lietuvių kilmės amerikietis. 

Premjeros data kol kas nežinoma. 

 

 

„Stasis“, rež. Mantas Kvedaravičius   

Asmeniškai vienas laukiamiausių lietuviškų filmų nukels į buvusių imperinių miestų – Stambulo, Atėnų ir Odesos – kavines, viešnamius bei antikines parduotuves. Šiame pogrindiniame pasaulyje, derindamas vaidybinį ir dokumentinį kiną, kaip rašoma skurdžiuose pranešimuose, režisierius pasakos apie meilę ir mirtį.  

Ar filmą išvysime 2019-aisiais, priklausys nuo pasaulinės premjeros datos. Tikėkimės, kad filmas pateks į vieną iš didžiųjų tarptautinių kino festivalių.  

Premjeros data kol kas nežinoma. 

 

„Kamanių medus“, rež. Algimantas Puipa

Pagal švedų rašytojo Torgny Lindgren romaną „Kamanių medus“ sukurtame filme režisierius žiūrovus nukels į konkrečiai neapibrėžtą šalį – kažkur į šiaurę. Čia gyvena du broliai – Olafas ir Hadaras, kurie visą gyvenimą neapkenčia vienas kito. Jaunystėje jie mylėjo vieną moterį Miną, kuri vienam buvo žmona, o kitam – meilužė, o dabar gyvena vienas priešais kitą ir varžosi, kuris ilgiau išgyvens. Vieną dieną į keistą dviejų besivaidijančių vyrų pasaulį atklysta hagiografinių knygų rašytoja, rašanti apie šventuosius.

Modernioje Kaino ir Abelio istorijoje pagrindinius vaidmenis atliks Juozas Budraitis, Povilas Stankus ir Viktorija Kuodytė.

Premjeros data kol kas nežinoma.

 

„Laiko tiltai“, rež. Audrius Stonys ir Kristine Briede

Šiais metais į kino teatrų repertuarus atkeliaus ir bendras Audriaus Stonio ir latvių režisierės Kristine Briede dokumentinis filmas „Laiko tiltai“, kurio pasaulinė premjera įvyko Karlovy Varų kino festivalyje, rudenį filmas buvo parodytas „Scanoramoje“ ir tarptautiniame Amsterdamo dokumentinių filmų festivalyje (IDFA), o Latvijos nacionaliniuose kino apdovanojimuose buvo pripažintas geriausiu dokumentiniu filmu.

Meditatyvi dokumentinė esė prisiliečia apie Baltijos poetinės dokumentikos meistrų – Herzo Franko, Ivaro Seleckio, Aivaro Freimanio, Uldžio Brauno, Andreso Sööto, Marko Soosaaro, Henriko Šablevičiaus, Roberto Verbos – kūrybos ir bando atsakyti į klausimą: ką pavyko išsaugoti kino juostoje, o kas amžiams nugrimzdo į praeitį? Tai kino poema apie negrįžtamai praeinantį laiką ir to laiko poetus, kuriuos A. Stonys ir K. Briede vadina savo mokytojais.

Premjeros data kol kas nežinoma. 

 

 

 

Titulinėje nuotraukoje - režisieriaus Raimundo Banionio filmo "Purpurinis rūkas" kadras, vaidina Giedrė Mockeliūnaitė, Tadas Gudaitis, Severinas Norgaila.

Komentarai