Komentaras. Moteriškumo spektaklis

Ilona Vitkauskaitė
2019 vasario 6 d.

Savo filmuose kultivavę mačistinę ir neretai atvirai mizoginišką perspektyvą Lietuvos pramoginio kino kūrėjai nusprendė atsigręžti į moterų auditoriją. Štai Kęstutis Gudavičius jau spėjo susukti moterišką visų „Tarp mūsų, berniukų“ versiją labai originaliu pavadinimu - „Tarp mūsų, mergaičių”. Neseniai pasirodė ir Donato Ulvydo naujausia romantinė komedija „Ir visi jų vyrai”, kurios centre, kaip teigiama filmo aprašyme,  trys skirtingos ir labai stiprios asmenybės. Tai sėkminga psichoterapeutė Jurga (Inga Jankauskaitė), jos motina, teatro aktorė Vilma (Kristina Kazlauskaitė) ir Jurgos dvidešimtmetė duktė Laura (Aušra Giedraitytė). Nors pati Jurga konsultuoja poras santykių klausimais, ji neišvengia savojo vyro vidurio amžiaus krizės padarinių – Giedriaus Savicko vaidinamas sutuoktinis ją išdavinėja su jaunesne. Tada pasirodo ir buvusi scenos „žvaigždė”, tikra lovelasė Vilma, kuri mano, kad visos Jurgos problemos – moteriškumo neigimas, o jas išspręsti galėtų naujas vyras. Tad motina nusprendžia net pravesti kelias vyrų gundymo pamokas dukrai. Tačiau toks laisvas požiūris į santykius ir moteriškos gundymo subtilybės daug artimesnės anūkei Laurai, kurią vaidinanti Aušra Giedraitytė filme dažniausiai demonstruoja lankstaus, apnuoginto kūno galimybes. Galiausiai Jurga supranta, kad mamos pamokymuose yra nemažai racijos: gal nereikėtų visada paisyti, ką pasakys žmonės ir leisti sau, kaip sakoma, pagyventi. Tad filmo pabaigoje Jurga sugeba atleisti savo motinai už visas jos nuodėmes (vieniša motina neskyrė daug dėmesio dukrai vaikystėje) ir apsirengusi ryškiai raudona suknele bei aukštakulniais deklaruoja, kad meilė – tai laisvė. Gal Ulvydas su Jonu Baniu  priešakyje mano, kad tokiais lozungais ir filmais inicijuoja savotišką seksualinę revoliuciją ir skatina moterų emancipaciją šalyje? Kaip sakoma, turi kilnų tikslą sukurti filmą su gilia mintimi.

Žinoma, „Ir visi jų vyrai” – dar viena naujųjų lietuvių moralitė su keliomis dorybingos erotikos scenomis. Filme propaguojamas provakarietiškas, hedonistinis gyvenimo būdas kaip iš reklamos, o maistas, seksas ir prabangūs interjerai – svarbiausi tokio gyvenimo atributai. Suprantama, vadinamasis moteriškumas ir nepajudinamos tradicinės lyčių rolės filme traktuojamos konservatyviai. Jau nekalbu apie „diedišką“ filmo humorą ir pasaulėvaizdį:  vyrai jau išmoko gaminti, tačiau jų vertę vis dar nustato tai, kas yra klyne. Nors filme galima įžvelgti ir šiokių tokių šiuolaikiškesnių tendencijų. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus moteris gali turėti daug jaunesnį partnerį ir apskritai - ji turi teisę į seksualinį gyvenimą. Tačiau, žinoma, nepaisant šių „progresyvių” idėjų filmo pabaigoje įsteigiami padorūs, heteronormatyvūs santykiai, t.y. viskas sudėliojama į lentynėles.  O „maištininkė” Jurga apsiauna aukštakulnius ir tampa tikra moterimi. Net jos laisvamanė dukra galiausiai supranta monogamiškų santykių svarbą.

Filmo kūrėjams moteriškumas vis dar asocijuojasi su moters-gundytojos įvaizdžiu ir įvairiais atitinkamais skudurėliais bei aukštakulniais. Nors moterys filme objektyvizuojamos (užtenka matyti, kaip filmuojama Laura saulėtekio šviesoje) ir joms vertę suteikia priešingos lyties žvilgsnis bei  geismas, filmo kūrėjai bent jau suprato, kad ir jos gali turėti šiokį tokį vidinį pasaulį ar pastumti mašiną. Sakyčiau, bent šiokia tokia evoliucija nuo šaltienos ar vonios kriauklių, su kuriomis moterys yra lyginamos filme „Tarp mūsų, berniukų”.

 

Nuotraukoje - filmo "Ir visi jų vyrai" kadras. "Forum Cinemas" archyvo nuotr.

Komentarai