Premjera KP. (Ne)šventiškos naktinės kelionės
Sulaukusiems ,,Kino pavasario” konkursinės programos ir jau pradėjusiems žiūrėti išsirinktus filmus, siūlau dar atidžiau peržvelgti Trumpąjį konkursą. Šiemet trumpametražių filmų kolekcijoje randame 6 lietuvių darbus tarp kurių - ir naujosios kartos režisierės Saulės Bliuvaitės melancholiškai (ne)šventinis ,,Limuzinas”.
Daugeliui ne kartą yra tekę susidurti su mieste pravažiuojančiu limuzinu, pritraukiančiu aplinkinių dėmesį. Limuzinas asocijuojasi su svarbiais žmonių gyvenimo įvykiais ir linksmybėmis, tad įdomu pamatyti, kas slypi už tamsintų langų. Ypač tuomet, kai šoferis vežioja vakarėlį naktį. Štai tokią galimybę - nepastebimai įsibrauti į limuziną ir pabūti keliose šventėse bei dūzgėse - atveria filmas ,,Limuzinas”. Nors dalis linksmybių jame gali pasirodyti ne tokios ir linksmos.
Naktinis gyvenimas, atrodo, tampa režisierės Saulės Bliuvaitės filmų pagrindu. Anksčiau sukurtuose trumpametražiuose vaidybiniuose filmuose ,,Gyvenimas yra gražus ir niekada nesibaigia” (2016), ,,Yana” (2017) ir ,,Konkursas” (2019) režisierė, plėtodama naktinių istorijų ciklą, apjungia vienatvės, meilės ir trūkinėjančių žmogiškų ryšių temas. ,,Limuzinas” yra pirmasis režisierės dokumentinio kino bandymas, kuris pratęsia minėtąjį ciklą, tačiau šįkart sukurtų personažų vietą užima tikros asmenybės ir jų gyvenimo įvykiai. Skirtingas kartas ir charakterius, bet panašius draugystės santykius jungiančioje istorijoje fragmentiškai komponuojamos ištraukos iš šventinių pasivažinėjimų. Per neilgą filmo trukmę nuaidi liaudies ir popso dainos, pasigirsta šaižus juokas ir nurieda ašaros, nuskamba juokingos ir susimąstymo akimirkoje pagautos mintys.
Įdomu pagalvoti, kokią įtaką limuzino veikėjams darė į juos nukreipta kamera. Atrodo, jog nei vienas pernelyg nekompleksavo dėl stebėjimo, o operatorius Vytautas Plukas (beje, jo filmą ,,Ieva” taip pat galima pamatyti Kino pavasario E. kino teatre) viską fiksavo tarsi pats būtų vienas iš pakviestų dalyvių, įamžinęs besikeičiančias šventines akimirkas. Visgi ne tik vizualiniai ar muzikiniai sulėtinto tempo intarpai, bet ir veikėjų veidai bei emocijos perteikia tai, jog greta šventinės tėkmės tvyro atsiribojimo jausmas. Nepaisant nejaukumo ar susivaržymo momentų, vieta diktuoja pokalbių turinį ir toną, tad neoninių šviesų fone, prie šampano, o gal ir ne tik šampano, taurės neišvengta neblaivių frazių, sentimentalių refleksijų ar linksmybes gesinančių įvairių problemų aptarimo.
Paraleliai jungiamos šventės palaipsniui praranda savo reikšmę. Vieni dalyviai, atrodo, pamiršta, kodėl susirinko, o kiti įstringa į šio susibūrimo prasmės ir apskritai gyvenimo apmąstymus. Asociatyviu montažu, susiejant kelionių limuzinu įvykius, perteikiamos nešventiškos veikėjų nuotaikos. Pasipuošusių senyvo amžiaus damų ar pilnametystę švenčiančių merginų vakarėlis, nebylių jaunuolių ar barygos ieškanti kompanija, savas problemas sprendžiantys vaikai bei kiti fragmentais tapę dalyviai išryškina aliuziją į tai, kad šventės žymi gyvenimo cikliškumą, praradimą seno ir kažką naujo sutikimą. Skirtingais rakursais stebėti žmonės atskleidžia ir atsisveikinimą su vaikyste ar jaunyste, ir pabėgimą nuo kasdienybės, įsėdus į lazeriais apšviestą limuziną, keliaujantį po naktinį miestą.
