„Shorts Critics“. Stilingas, bet per ilgas „Kaprizas“

Tomas Mitkus
2022 lapkričio 21 d.

Vienareikšmiškai didžiausia Beatričės Bukantytės ir Rastko Novakovic trumpametražio filmo „Kaprizas“, parodyto „Scanoramoje", „Europos blyksnių" programoje, stiprybė yra ta, kad jis sugeba pagauti žiūrovo dėmesį ir visiškai įtraukti. Kamera, lokacija, apšvietimas, kostiumai, rekvizitas – viskas veikia harmoningai sukuriant kinematografinį potyrį. Pirmi šio trumpametražio filmo kadrai galėtų puikiai iliustruoti kino vadovėlius, kaip reikia sukurti darnų Mise-en-scène. Vos pastebima muzika puikiai padeda sukurti nežemišką atmosferą. 

Tačiau net geriausiai išpildyta vizuali ir garsinė kino kūrinio dalis negali ilgai išlaikyti žiūrovo transe, jei naratyvinė dalis pradeda šlubuoti. Visgi šio kino filmo naratyvo problemos nėra tradicinės – jame nėra logikos klaidų, nesąmoningų personažų poelgių ar dialogų, kurių kažkodėl niekur kitur neišgirsi tik kine. Pagrindinė naratyvinė problema yra ta, kad filmo kūrėjai pasitelkia ansamblį personažų, tačiau neišvysto nei vieno jų iki kažko daugiau nei kompoziciškai malonaus pateikimo juodai baltame kadre su viena ar dviem frazėmis. Todėl šis kūrybinis sprendimas ilgainiui nebepadeda kurti atmosferos, bet tampa rutina, kuri panaikina bet kokį filmo pradžioje sukurtą estetinį gerėjimąsi kinematografiniais sprendimais.  

Todėl kūrinio viduryje imi prarasti susidomėjimą istorija ir pradedi mintyse atidžiau nagrinėti kino filmo kūrėjų pasirinktą nebylaus ir bespalvio kino estetinį stilių, kurį „Kaprizas“ siekia emuliuoti. O nagrinėjant stilių neįmanoma nepastebėti, kad dauguma pasirinktų vaizdinių sprendimų, siekiant atkartoti estetines pirmųjų trijų XX a. dešimtmečių kino filmų charakteristikas, yra tik sterilios imitacijos. Tokios estetinės detalės kaip kino juostos triukšmas, dulkės bei lenkimo linijos, teksto šokinėjimas ir mirgėjimas ar šiek tiek įmantresnės teksto lentelės galėjo ženkliai padėti siekiant panaikinti skaitmeninio formato sterilumą, kuris yra absoliuti priešingybė originaliems juodai baltiems nebyliesiems filmams – juose visi minėti netobulumai suteikdavo gyvybės šiai judančių paveiksliukų medijai. 

Reikėtų paminėti ir šio kūrinio nagrinėjamą tematiką – tai vienatvės kaina, kurią turi sumokėti egoistiški kavinės „Cafe Cleopatra“ lankytojai. Apie jų švaistomus gyvenimus ir pasakoja „Kaprizas“. Visgi juntama, kad ši tema, nors tikrai aiškiai pateikiama kūrinyje, tiesiog nėra jokiu pjūviu giliau nagrinėjama. Žiūrovui yra deklaruojama, kad šie personažai yra nelaimingi ir vieniši, bet nepaaiškinama dėl kokių priežasčių ar, kas galbūt net svarbiau, kodėl mums – žiūrovams – turėtų rūpėti šie personažai. Dar daugiau: išskyrus personažų išorines charakteristikas, yra sunku įvardinti, kuo šie personažai skiriasi vienas nuo kito. Taigi žiūrint paskutinius filmo kadrus sunku jausti bet kokią emociją dėl personažų likimo, o baigus žiūrėti “Kaprizą” lieki su mintimi, kad jis žiūrovui siūlo nuostabius vaizdus, tačiau padaro sau meškos paslaugą per ilgai rodydamas neįsimenamus personažus. 

Apibendrinus, „Kaprizas“ yra talentingų kūrėjų darbo vaisius, kuris tikrai ir nekvestionuojamai įrodo jų gebėjimą kurti kinematografinį potyrį. Tačiau šio trumpametražio filmo kūrėjai dar turi ištrūkti iš spąstų, į kuriuos dažnai įkliūna jauni kino kūrėjai – tikėjimo, kad kinematografinis reginys yra visavertis kinematografinis potyris. Vis dėlto universali ir nekintanti tiesa yra tokia, kad filmo istorija yra vienvaldis karalius. Todėl kiekvieno kino režisieriaus darbas yra rasti būdą, kaip papasakoti tą (gerą) istoriją taip, kaip jokia kita meno išraiška to negalėtų; ir dar padaryti tai kaip įmanoma unikaliau. 

 

Tekstas parengtas kino kritikos mokymų programos „Shorts Critics 2022-2023“ metu.

„Shorts Critics“ – kino kritikos mokymų programa, skirta pradedantiesiems kino kritikams, žurnalistams ar kultūros komunikacijos lauke dirbantiems specialistams, kurie siekia gilinti žinias kino kritikos srityje, lavinti įgūdžius tekstų rašymo srityje, įgyti praktinius įgūdžius trumpametražio kino kritikoje. Kino kritikos mokymų programą „Shorts Critics“ organizuoja lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“.

Komentarai