Lietuviško filmo premjera Venecijoje buvo palydėta gausiais plojimais

Edvinas Pukšta specialiai www.lfc.lt iš Venecijos

Rugsėjo 7-ąją Venecijos kino festivalio trumpo metražo filmų konkursinėje programoje "Corto Cortissimo" įvyko lietuviško filmo "Baltos dėmės mėlyname" premjera. Tai tik trečias filmas iš Lietuvos, atrinktas į seniausio kino festivalio oficialią programą, kurioje anksčiau buvo rodomi režisierių Šarūno Barto ("Laisvė") ir Kristijono Vildžiūno ("Nuomos sutartis") kūriniai. Šiais metais jų pramintais takais į trečiąją pagal dydį Venecijos kino festivalio salę "Perla" įžengė Ramūnas Greičius su kūrybinės grupės nariais.

Kitoks filmas

Komiška drama "Baltos dėmės mėlyname" į konkursinę programą "Corto Cortissimo" buvo atrinkta iš 900 pasiūlytų filmų ir turi galimybę iškovoti prestižinį apdovanojimą "Sidabrinį liūtą", kurio pagrindiniu rėmėju yra autokoncernas "Citroen". Šią džiaugsmingą žinią Ramūnas Greičius sužinojo leisdamas laisvalaikį Čekijoje. Kai į jo mobilų telefoną paskambino prodiuserė Ieva Norvilienė, lietuvių kino kūrėjas minė dviračio pedalus ir ne iš karto patikėjo, kad "Baltos dėmės mėlyname" bus rodoma garsiajame Venecijos kino festivalyje. Ramūnas Greičius netgi buvo pagalvojęs, kad Lido saloje vyksta visai kitas festivalis, kuris nėra susijęs su "Bienale".  Tačiau pesimistinės mintys greitai išsisklaidė, o dar daugiau pasitikėjimo suteikė lyg iš gausybės rago pasipylę kolegų iš Čekijos ir Lietuvos sveikinimai. 

Programos "Corto Cortissimo" atrankos komisijos vadovo Stefano Martino teigimu, kad lietuviška juosta "Baltos dėmės mėlyname" savo stiliumi ir skleidžiama nuotaika labai stipriai skiriasi nuo visų kitų konkursinės programos filmų. Tuo buvo galima įsitikinti antrajame oficialiame seanse (visi konkurso dalyviai yra padalinti į keturias programas), kurio metu kartu su lietuvišku filmu buvo rodomi dar 5 darbai iš Tuniso, Portugalijos, Meksikos, D.Britanijos ir JAV. Jų režisieriai nagrinėjo gan tamsias ir liūdnas temas (narkomanija, nemiga, benamio dalia, kultūrų skirtumai), o tuo tarpu kūrinys iš Lietuvos išsiskyrė šviesiomis spalvomis ir teigiamomis emocijomis.

Jaudulys ir džiaugsmas

Todėl visai nenuostabu, kad "Baltos dėmės mėlyname" sulaukė, ko gero, garsiausių ir ilgiausių ovacijų, o kelios scenos net išprovokavo salėje susirinkusią publiką juoktis. Prieš seansą beveik užpildytoje salėje (joje buvo likę vos kelios laisvos vietos) režisierius Ramūnas Greičius, prodiuseris Kęstutis Drazdauskas, dailininkė Jurgita Gerdvilaitė ir prodiuserė Ieva Norvilienė gerokai jaudinosi, o vėliau prisipažino, kad savo filmą žiūrėjo ypač įsitempę ir kramtydami nagus. "Šiandieną man ir visai kūrybinei grupei yra labai svarbi diena, nes šis lietuviškas filmas pirmą kartą yra rodomas užsienyje. Linkiu geros peržiūros ir tikiuosi, kad jums patiks", - į susirinkusią publiką prieš seansą kreipėsi režisierius Ramūnas Greičius.

Skirtingai nei kitų šalių kūrybinės grupės, lietuviai į seansą atėjo pasipuošę vakariniais drabužiais, nes kinas jiems visiems yra šventė. Po peržiūros jų veiduose vyravo visiškai kitokios nuotaikos. "Galbūt aš esu ufonautas, bet man labiausiai patiko savo filmas. Dėl jo tikrai nėra gėda", - eidamas iš salės ištarė Ramūnas Greičius, kuris 61-ajame Venecijos kino festivalyje atstovauja Lietuvą. "Filmavimo metu buvo daug įvairių emocijų ir minčių, bet dabar jaučiu savotišką palengvėjimą ir satisfakciją". Dabar Lietuvos kino komanda ruošiasi daugiau dėmėsio skirti festivalio renginiams ir aplankyti bent keletą oficialios programos filmų. Lietuviai su viltimi lauks rugsėjo 11-osios, kai žiuri komisiją iš 23-ejų trumpo metražo filmų išrinks vieną patį geriausią.   

Keistas festivalis

Čekijoje kino operatoriumi dažniausiai dirbantis Ramūnas Greičius į Veneciją atvyko pirmą kartą. Prestižiniu kino festivaliu laikomas renginys jam paliko keistoką įspūdį. "Čia beveik nesijaučia festivalinės atmosferos, viskas vyksta labai chaotiškai, kūrynėms grupėms skiriama žymiai mažiau dėmesio, o žiūrovai tik nori kuo greičiau pamatyti filmą ir išbėgti iš salės. Jaučiuosi, tarsi kažkokiame zoologijos sode", - teigė lietuvių režisierius.

 1998-siais Ramūnas Greičius dalyvavo Kanų festivalyje ir konkursinėje programoje rodė trumpo metražo filmą "Vasara tolimųjų skrydžių metas". "Kanai nuo Venecijos skiriasi kaip diena nuo nakties. Kanuose aš iš karto buvau įsuktas į triukšmingą festivalio sukūrį ir turėjau galimybę bent keletą akimirkų pasijusti žvaigžde, o Venecijoje viskas atrodo nepalyginamai ramiau", - svarstė Ramūnas Greičius. Venecijoje jis vis dėlto turėjo garbės susitikti su naujuoju festivalio meno direktoriumi Marko Miuleriu, kuris savo iniciatyva atėjo susipažinti su trumpo metražo filmų konkurso dalyviais.

Venecijos kino festivalio programos sudarytojas Marko Miuleris kūrybinės grupės teiravosi apie lietuviško kino situaciją, žinojo šį bei tą apie Lietuvą ir išsakė savo nuomonę, kad Ramūnas Greičius turėtų dirbti su režisieriumi Šarūnu Bartu, kuris jo manymu labiausiai garsina mūsų šalies kiną ir ieško naujų talentų.    

Filmo pristatymas

Lietuviškas filmas "Baltos dėmės mėlyname" Venecijoje yra reklamuojamas šalia festivalio rūmų gausiai išklijuotais plakatais, skrajutėmis ir kokybiškai išleistais spalvingais bukletais, kuriuose anglų ir italų pateikiama labai daug informacijos apie filmą (nuotraukos, interviu, aprašymas) ir kūrybinės grupės narius. Palyginimui galima paminėti, kad net kai kurių pagrindinės konkursinės programos filmų prodiuseriai nesivargina paruošti vaizdingos medžiagos pristatymui ir į spaudos atstovų pašto dėžutes išsiuntinėja tik paprasčiausius popieriaus lapus su atspausdintu tekstu. Tad Lietuvos delegacija puikiai paruošė namų darbus ir tinkamai pristatė savo filmą Venecijoje dirbanties žurnalistams.

"Aš myliu savo dukterį. Man patinka nuogos moterys ir jūra. Nekenčiu, kai gražiausi jausmai pakeičiami vien tik žodžiais. Mane nervina, kai pastoviai nesutariančios šeimos toliau pykstasi ir vistiek stengiasi gyventi kartu. Man nepatinka, kai žmonės nesugeba garbingai išsiskirti. Mėgstu žiūrėti į švyturius ir nekenčiu virto pieno. Man patinka katamaranai ir nervina, kai pokalbio metu kas nors spjaudosi ant manęs. Gerbiu Giedriaus Puskunigio muziką. Tai yra viskas, ką jaučiu šiandien. Rytoj gali būti visiškai kitokios mintys. Tuomet bus visiškai kitoks filmas", - tokiais režisieriaus Ramūno Greičiaus žodžiais specialiame buklete ir oficialiame festivalio kataloge yra pristatomas lietuviškas filmas "Baltos dėmės mėlyname".

Lietuva kituose filmuose  

Įdomu ir tai, kad Lietuvos vardas jau buvo paminėtas dviejuose konkursinės programos filmuose. Rusų režisierės Svetlanos Proskurinos dramoje "Atsiskyręs ryšys" vienas iš herojų organizuoja nešvarų verslą, pervežinėja metalo laužą iš Maskvos į Vilnių ir dvejais sunkvežimiais nelegaliais kerta Lietuvos valstybinę sieną miško keliais, o po to laužo ugnyje sudegina visus kelionės dokumentus. Savo ruožtu, italų režisieriaus Mikele Plačido jausmingoje dramoje "Kad ir kur tu bebūtum" jaunas gydytojas klausia mylimos merginos, koks miestas yra Lietuvos sostinė, o ši atsako, kad tai yra Vilnius.