Prieš premjeras. “Kino pavasaryje” – trys nauji lietuviški dokumentiniai filmai

Kovo 24 – balandžio 6 d. Vilniuje, kino teatruose “Coca-Cola Plaza” ir "Skalvija" rengiamame festivalyje “Kino pavasaris” žiūrovai galės išvysti trijų dokumentinių filmų premjeras. Tai režisieriaus Rimtauto Šilinio ”Lietuva antrajame pasauliniame kare. Kino dokumentai”, režisieriaus Gyčio Lukšo “Dieviškoji šviesa” ir režisieriaus Romo Lileikio “Saša”.

Dokumentinio kino meistro Rimtauto Šilinio filme “Lietuva antrajame pasauliniame kare. Kino dokumentai” išvysime chronologine tvarka sumontuotą siužetą iš Lietuvos kino archyvuose saugomos medžiagos. Istorinis įvykių kontekstas įtvirtina nuostatą, kad okupacija, o tuo pačiu ir Antrasis pasaulinis karas, Lietuvai baigėsi 1993 m. rugpjūčio 31 d. sovietinei kariuomenei palikus šalį.

Rimtautas Šilinis yra sukūręs per 70 dokumentinių filmų scenarijų, veik tiek pat dokumentinių filmų režisavęs. Garsiausi režisieriaus dokumentiniai filmai įvairiomis opiomis visuomenės gyvensenos temomis - “Randas”, “Post scriptum senam filmui”, Sala”, “Credo”. Šiuo metu Rimtautas Šilinis aktyviai dalyvauja Valstybės kino metraščio kūrime – yra visuiomeninės-konsultacinės tarybos vyriausiasis konsultantas.

Režisieriaus Gyčio Lukšo dokumentiniame filme “Dieviškoji šviesa” pasakojama apie vieną garsiausių išeivijos dailininkų – tapytoją ir vitražų kūrėją Albiną Elskų. Aštuoniasdešimtmečio sulaukęs dailininkas nuo 1949 m. gyvena ir kuria JAV.

Meino valstijoje gyvenantis 78 metų Albinas Elskus yra pasaulinio garso vitražistas, Amerikos vitražistų sąjungos(Stained Glass Association of America) garbės narys, pelnęs prestižinį šios organizacijos apdovanojimą už gyvenimo pasiekimus.

Dailininkas sukūrė daugiau kaip šimtą monumentalių sakralinės dailės darbų - vitražų ir mozaikų Niujorko Šv. Kotrynos Sienietės ir Kristaus apreiškimo, Vašingtono Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo bažnyčiose, Liuteronų bažnyčioje Steiten Alende, Rockfellerio universitete, Dangaus Vartų kapinių mauzoliejuje Niudžersio valstijoje ir daugelį kitų. Kūrybinis Albino Elskaus palikimas nuostabus ir gausus - šimtai vitražų ir mozaikų puošia Šiaurės Ametikos šventoves.

Pasak dailėtyrininkų, nuostabių spalvų A Elskaus vitražai yra laisvos kompozicijos, figūros neskaidomos švimo juostų, primenančių tapytas.

A. Elskus gimė Kaune, Antrojo pasaulinio karo metais studijavo Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. Pasitraukęs į Vokietiją, Darmštato aukštojoje technikos mokykloje studijavo architektūrą, Fraiburge - tapybą. Nuo 1949 metų gyvendamas Jungtinėse Amerikos valstijose, Čikagoje mokėsi vitražo studijoje, vėliau dirbo George'o Durhano vitražo studijoje Niujorke, dar vėliau tapo laisvuoju menininku.

1973-1992 metais menininkas dėstė Fordhamo universitete Bronkse ir Pardonso dizaino mokykloje Niujorke. Vadovavo Niujorko lietuvių dailininkų sąjungai, surengė autorines parodas įvairiose Amerikos valstijose, Vatikano muziejuje Romoje, parašė knygą "Tapybos ant stiklo menas".

Gytis Lukšas lietuviško kino gerbėjams puikiai pažįstamas kaip vaidybinio kino meistras, sukūręs filmus “Mano vaikystės ruduo”, “Vasara baigiasi rudenį”, “Vakar ir visados”, “Žolės šaknys”, “Žalčio žvilgsnis”, “Žemės keleiviai”, “Mėnulio Lietuva”. G. Lukšas yra Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkas.

Režisieriaus Romo Lileikio “Saša” pasakoja  apie „Vilniaus Monmartrą“ - „Užupio Respubliką“. Taip dabar vadinama viena seniausių Vilniaus dalių, atskirta nuo senamiesčio Vilnelės upeliu. Praeitis – tai ryškiausiai dominuojantis Užupio bruožas, pritraukęs menininkus ir įkvėpęs juos kurti.

Užupio respublika – mistiška ir turbūt laisviausia iš visų respublikų pasaulyje, turinti savo himną, konstituciją bei kalendorių. Prieš septynerius metus buvo pasirašytas Užupio respublikos įkūrimo aktas, ir paskelbta Užupio nepriklausomybės diena.

Romo Lileikio pasakojime „Saša“ į Užupį žvelgiama ir senbuvio, senojo Užupio simbolio Sašos, ir Lauryno, čia gyvenančio nuo gimimo, akimis.

Užupyje, mažame Vilniaus kampelyje, kurio vardas jau gerai žinomas ir pasaulyje, - dramatiški permainų metai. Jis pamažu praranda savo veidą. Nauji namai, nauji žmonės pamažu išstumia senuosius, jaukūs kiemeliai ir meniški griuvėsiai virsta šaltais daugiaaukščiais ir parduotuvėmis. „Paskutinis romantizmo bastionas“ – tapybiška poetų, dailininkų, fotografų pamėgta vieta. Šis mažas, tačiau begaliniai jaukus kosmosas, turintis bažnytėlę, parduotuvę, vaistinę, kapus, ši tradiciškai malūnais, amatininkų, menininkų dirbtuvėmis, pažymėta vieta keičia savo veidą. Tai metas, kai byra namų slenkstis, kai senbuviams iškyla klausimas – Užupis savas ar svetimas? Kiek ilgai gar gyvuos Užupio respublika?

Romas Lileikis režisūroje debiutavo 1990 metais, kai kartu su režisieriumi Stasiu Motiejūnu sukūrė vaidybinį filmą “Aš esu”, kuriame atskleidžiamas trapus ir jautrus vaiko pasaulis, išsaugota šiandien jau pakitusi tuometinio Vilniaus dvasia. R. Lileikis sukūrė dokumentinius filmus “Olandų gatvė”, “Anapus”, ‘K+M+B”.

Taip pat festivalio rengėjai į programą įtraukė naujus lietuviškus dokumentinius filmus ir suteikia progą juos pamatyti tiems, kas praleido šių filmų premjeras “Skalvijoje”. Tai režisierės Janinos Lapinskaitės filmas “Našlių pakrantė”, du režisierių Dianos ir Kornelijaus Matuzevičių filmai “Horizontai, arba gyvenimas luvruose” bei “Nueinančios vasaros teatrai”, režisierės Agnės Marcinkevičiūtės filmas “Laiku suspėjome pasikalbėti”.  

Filmų peržiūrų ir premjerų dienas, seansų laiką bei visą šiųmetinio “Kino pavasario” programą rasite internetiniuose tinklalapiuose www.kinopavasaris.lt, www.skalvija.lt, www.forumcinemas.lt. 

Rengiant publikaciją panaudota “Studijos 2” ir “Baltijos filmų grupės”(www.bfg.lt) informacinė medžiaga.