Prieš premjerą. Audrius Stonys: visi bandom suprasti, ką laikas daro su mumis

Lfc.lt, Studijos 2 inf.
2006 rugsėjo 26 d.

Spalio 3 d. 18, 19.30 ir 21 val. Skalvijos kino centre įvyks režisieriaus Audriaus Stonio dokumentinio filmo “Ūkų ūkai“ premjera. Tai naujas lietuviškas dokumentinis filmas, kuriam scenarijų parašė pats režisierius. Pusės valandos trukmės filmas pasakoja apie žmogaus kūno grožį ir trapumą laiko akivaizdoje.

 

"Pasaulis nėra mintis, kaip tvirtina filosofai, visą gyvenimą paskyrę minčiai.

Pasaulis visų pirma ir labiausiai-tai aistra.

Tačiau aistra susieta su liūdesiu. Liūdesį gimdo ne tik mirtis, kuri pastato mus prieš Amžinybę, bet ir gyvenimas, kuris pastato mus prieš Laiką"

 

Šiais Nikolajaus Berdiajevo žodžiais pristatomas 13-tasis režisieriaus Audriaus Stonio filmas „Ūkų ūkai“. Filmas jau pakviestas dalyvauti konkursinėje Tarptautinio Leipcigo dokumentinių ir animacinių filmų festivalio programoje, kuris vyks spalio 30 – lapkričio 5 d. Premjeros proga Audrių Stonį paprašėme atsakyti į kelis klausimus.

 

- Pavadinimas nebus verčiamas į kitas kalbas, visuose festivaliuose ir forumuose jis skambės lietuviškai - „Ūkų ūkai“. Kodėl?

 

- Dėl tos pačios priežasties, dėl kurios filme „Griuvėsių apaštalas“ nebuvo verčiamas Aleksandro monologas. Tai buvo gražus gruziniškas tekstas, kurį tikrai galima buvo išversti. Bet manau, kad kalba turi savyje stebuklingų galių perteikti informaciją, neapsunkinant jos konkrečiomis prasmėmis. Lietuvos žiūrovui pavadinimas „Ūkų ūkai“ reikš viena, o kalbos nežinantiems tas žodžių sąskambis gal atsilieps pačio filmo ritmu. Pavadinimas tarsi sufleruoja, kad filmas yra atviras pačioms įvairiausioms interpretacijoms, nepretenduoja į vieną vienintelį teiginį.

 

- Ar kažką prieš filmo premjerą pridėtum prie Nikolajaus Berdiajevo citatos, kuria ir anonsuojamas filmas? 

 

- Manau, kad ta citata labai tiksliai pasako apie šio filmo intencijas, todėl ją ir pasirinkau. Juk beprasmiška aiškinti – filme rodoma tokia močiutė, ji daro tą ir tą... Nemačiusiam ar nežiūrėsiančiam filmo žmogui, tai vis tiek nieko apie jį nepasakys.

 

- Ar keitėsi pirminis filmo sumanymas?

 

- Be jokios abejonės keitėsi nuostatos, daugelį dalykų, apie kuriuos vienaip ar kitaip galvojau, pervertinau. Nenoriu to proceso labai sukonkretinti, bet galiu pasakyti, kad pradiniame sumanyme slypėjo ironija. Ji atsispindėjo ir pirmame pavadinime – ‚Naujoji martyrologija“. Martyrologija reiškia kankinių sąrašą, taigi filmo sumanyme lyg ir šmėstelėjo naujųjų kankinių tema, ironiškas požiūris į kurią išgaravo gana greitai, susitikus ir bendraujant su filmo herojais.

 

- Kas jie?

 

- Tai žmonės, kurie vienaip ar kitaip stengiasi išspręsti laiko problemą. Mes visi tą bandom daryti. Arba bent suprasti, ką laikas su mumis, mūsų kūnais daro. O mano filmo herojai labai kryptingai sprendžia tą laiko klausimą. Kas tai yra – kiekvieną rytą, išvertus save iš lovos, nerti į šaltą vandenį? Užgaida? Ne, tai kovos prieš laiką forma. Kiek yra prasmės toje kovoje? Į šį klausimą atsakymai labai keitėsi kuriant filmą...

 

- „Ūkų ūkai“  – bendras „Studijos 2“ ir televizijų “ARTE France-La Lucarne” (Prancūzija), “YLE Teema” (Suomija) ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos filmas. Kuo nauja būtent šio filmo koprodukcijos patirtis? 

 

 - Pirmą kartą susitikau su reikliu „Arte“ kanalu. Prodiuseriai į patį kūrimo procesą nesikišo. Tačiau buvome susitikę kelis kartus su italu prodiuseriumi, jis išnarstė mano filmą „po kaulelį“. Ir buvo visko – nuo susižavėjimo šūksnių iki grūmojimo kumščiais. Bet išsiskyrėme likę tikrai labai gerais partneriais.

 

- Ar Jums svetima auditorijos baimė?

 

- Jos nejaučiu. Per daugelį metų susipažinome. Tie žiūrovai, kurie ateina į mano filmus, man atrodo, manimi pasitiki. Jaučiu, kad jie yra pasiruošę bendrauti. Nesusipratimų tarp mūsų, kuo toliau, tuo mažiau.

 

- Filmą „Ūkų ūkai“ pamatys tik Vilniaus žiūrovai?

 

- Tikrai ne tik Vilniaus. Jau esame sutarę filmą rodyti Kaune. Taip pat turiu nemažą pačių įvairiausių kino vakarų ir didesniuose miestuose, ir mažiausiuose miesteliuose patirtį. Į juos būtinai vyksiu. Juk dešimtis kartų rodžiau filmus ten, kur tereikia videogrotuvo ir televizoriaus...

 

Filmo sukūrimą rėmė Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija ir Europos Bendrijos MEDIA Plus programa.

Režisieriaus Audriaus Stonio filmai apdovanoti daugelyje tarptautinių kino festivalių. "Neregių žemė" 1992 m. pelnė Europos Kino Akademijos apdovanojimą "Felix" už geriausią Europos metų dokumentinį filmą. 2002 m. A.Stoniui skirta Nacionalinė Kultūros ir meno premija, bei lietuviškas „Oskaras“ - Lietuvos Kinematografininkų sąjungos prizas. A.Stonio filmų retrospektyvos buvo pristatytos Šveicarijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje JAV, Rusijoje, Izraelyje, Čekijoje, Japonijoje, taip pat Lietuvoje.

Filmo „ Ūkų ūkai“ operatorius  Audrius Kemežys, montuotojas Danielius Kokanauskis, garso režisierius Viktoras Juzonis, prodiuseris Arūnas Stoškus.

Komentarai