Premjera „Scanoramoje“. Apie Lietuvą tarsi įsimylėjusį žmogų arba Kaip mes žaidėme ir darėme revoliuciją

Pagal "Scanoramos" inf.
2011 lapkričio 11 d.

„Tuo metu Lietuva priminė įsimylėjusį žmogų“, – kalbėdamas apie įvykius mūsų šalyje devintojo dešimtmečio pabaigoje sako profesorius, filosofas ir kultūros kritikas Leonidas Donskis, naujojo kino filmo „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ pasakotojas. Likimo užgaida vienas pagrindinių vaidmenų šiuose įvykiuose teko roko grupei „Antis“ ir jos lyderiui Algirdui Kaušpėdui.

Europos šalių kino forumas „Scanorama“, grupė „Antis“ ir kūrybinė filmo komanda kino ir muzikos gerbėjus kviečia į neeilinę premjerą – šį sekmadienį, lapkričio 13 dieną, 19.15 val. Vilniaus kino centre „Forum Cinemas Vingis“ įvyks režisierės Giedrės Žickytės dokumentinio kino filmo „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ premjera. Pagrindiniai šios juostos veikėjai – „Anties“ muzikantai „perestroikos“ ir Sąjūdžio reiškinių kontekste.

Filmas pasakoja apie pokštą, prasidėjusį 1984 metais gilioje sovietinėje stagnacijoje, kai Lietuvoje dar nebuvo atgimimo ženklų, o naujametinio jaunųjų architektų karnavalo metu Kaune juokais susikūrė roko grupė ,,Antis“. Cirką primenantis įspūdingas grimas ir rekvizitai, stilizuoti pasirodymai, kandūs ir aštrūs tekstai kūrė agresyvią sovietinio gyvenimo karikatūrą. Greitai ir, ko gero, net patiems grupės nariams netikėtai „Antis“ tapo ryškiausia Dainuojančios Revoliucijos vėliavneše ir masiniu reiškiniu, į savo sūkurį įtraukusiu tūkstančius pasekėjų.

Tai – istorija apie mažą šalį, ypatingą jos laikotarpį ir žmones, kurie, nepaisant pavojaus, iškovojo savo Nepriklausomybę su šypsena veide ir daina lūpose.

Francois Rabelais laikais žmonės žinojo, jog karnavalai griauna įprastą tvarką. Michailo Gorbačiovo laikais jiems tapo aišku, kad karnavalai sugriauna imperijas.

Greitai ir net patiems grupės nariams netikėtai „Antis“ tapo ryškiausia Dainuojančios Revoliucijos vėliavneše ir masiniu reiškiniu, įtraukusiu tūkstančius pasekėjų.

„Prieš 20 metų įvykusios Dainuojančios Revoliucijos euforija ir svaigulys giliai įsirėžė mano atmintyje, panašiai kaip prisiminimai apie pirmąją meilę. „Anties“ veikėjų karta – tai mano tėvų, irgi architektų, karta, todėl man ši aplinka gerai pažįstama. Augau matydama tuos žmones ir karnavalus, jų bendruomeniškumo dvasią, savo individualaus pasaulio paieškas absurdiškoje sovietinėje tikrovėje ir tiesiogiai patyriau ne tik greitą perėjimą iš vienos istorinės formacijos į kitą, bet ir vidinę transformaciją pačioje kartoje bei naują realybę,“ – sako režisierė Giedrė Žickytė.

Filme panaudoti unikalūs, niekur nematyti kadrai iš asmeninių archyvų, taip pat galima išvysti muzikinių intarpų iš roko maršų, skandalingo ir nepamirštamo „Anties“ pasirodymo Sovietų Sąjungos centrinės televizijos tiesioginiame eteryje, kitų grupės koncertų, išgirsti šių įvykių liudininkų komentarus.

Tuomet „Antis“ viena pirmųjų suvokė, kad atėjo laikmetis, kai gali pasinaudoti karnavalinėmis kaukėmis ir griauti imperiją pačios rankomis. „Tai buvo glamroko laikai. Mūsų ekstravagantiškam įvaizdžiui įtakos turėjo vakarietiškos tradicijos kartu su lietuviško teatro aktualumu ir sovietine šizofrenija", – grupės ištakas prisimena Algirdas Kaušpėdas.

„Kaip mes žaidėme revoliuciją“ yra antrasis filmas, kuriame „Antis“ suvaidina pagrindinį vaidmenį. 1986 metais su šia grupe buvo nufilmuotas kultinis režisieriaus Artūro Pozniakovo ir dailininko Galiaus Kličiaus darbas „Kažkas atsitiko“, padėjęs pamatus naujai ir savitai lietuviškai muzikos kultūrai. Šio filmo akimirkų taip pat galima išvysti naujoje Giedrės Žickytės dokumentinėje juostoje.

Be sekmadienį rengiamos premjeros įvyks dar du filmo „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ seansai „Scanoramoje“ – lapkričio 18 dieną kino centre „Forum Cinemas Kaune“ ir lapkričio 20 dieną sostinės kino teatre „Pasaka“.

 

Kino filmo seansai festivalyje „Scanorama“:

lapkričio 13 d. sekmadienis 19.30 val. „Forum Cinemas Vingis“, 1 salė, Vilnius;

lapkričio 18 d. penktadienis 17.00 val. „Forum Cinemas Kaune“, 2 salė, Kaunas;

lapkričio 20 d. sekmadienis 21.00 val. „Pasaka“, Vilnius.

Komentarai