|
|
Po premjeros. “Tyli naktis” - tikroji porno melodrama? (1)
2013-01-17 Romas Zabarauskas
Šiuolaikinė Lietuva – labai tinkama vieta “išsiverkimui” apie patriarchalinę visuomenę ir jos veidmainišką homofobiją. Todėl linkiu juostai "Tyli naktis" sėkmingai pravirkdyti publiką - nes verkti geriau kine, nei realybėje.
|
|
|
|
Dar kartą apie filmą. Raibuliai
2013-01-17 Gediminas Kukta
Sunkiai apibrėžiamoje erdvėje Lukas ne tik gali realizuoti realiame gyvenime sublimuojamus jausmus, bet ir patirti kito žmogaus artumą. Kaip „Kolekcionierės“ Gailė, emocijas išgyvenusi tik per laidininką – ekraną.
|
|
|
|
Kita nuomonė. Be namų negerai (1)
2013-01-16 Vaidas Jauniškis
Nuodėmė gražbyliauti ir paradoksų troškulys tempia už liežuvio pasakyti, kad „Aurora“ savo fantastiniu žanru visiškai neatsiplėšia nuo bendro mūsų kinematografijos srauto – visi lietuvių filmai buvo fantastiniai.
|
|
|
|
Po premjeros. Meilė nuo antro prisijungimo (1)
2013-01-06 Valdas Gedgaudas
...„prisijungimų“– net aštuoni. Ir kiekvienas iš jų vis intensyvesnis, dažnai jau tiesiog kaktomuša, be jokio perspėjimo, vis nuožmiau nutrinantis ribas tarp vaizduotės ir realybės, sąmonės ir pasąmonės, tarp čia ir ten, dabar ir tada......
|
|
|
|
Prieš „Aurorą“. „Nieko nežinome...net kiek tos sąmonės ten yra“ (scenarijaus ištrauka)
2013-01-02 "Tremoros", lfc.lt inf.
Privalai būti labai atsargus. Tavo tikslas - tik stebėti. Turi vengti kontakto su bet kuo... ką ten rasi...
|
|
|
|
Filmininkui Jonui Mekui – 90. Pirmieji pamokymai
2012-12-25 lfc.lt
Filmininko Jono Meko 90-mečio jubiliejų minime publikuodami kino kritiko Sauliaus Macaičio (1940- 2007) recenziją po vieno iš pirmųjų susitikimų su šio garsaus avangardisto kinematografu jau nepriklausomoje Lietuvoje.
|
|
|
|
Interviu. Juozas Budraitis: nepretenduoju į fotomenininkus, rodau žmones, su kuriais dirbau
2012-12-18 Rūta Oginskaitė
Mano visas gyvenimas buvo aikštelė po aikštelės, aikštelė po aikštelės. Nusipirkau seną “Leica”, į jį įsisukau deficitinį objektyvą, kuris buvo naudojamas kariniams tikslams. Su juo visas tas tarpas mano ir nufotografuotas.
|
|
|
|
Po premjeros. Kelio išpažintis
2012-11-28 Elena Jasiūnaitė
Filmas "Sapnuoju, kad einu" suras tikslinę savo auditoriją – žmones visada jaudina svetimų nuopuolių ir pakilimo istorijos. Neabejoju ir tuo, kad režisieriaus sumanymas buvo ne tik papasakoti apie save, bet ir kitiems suteikti vilties.
|
|
|
|
Po premjeros. Namai, kurių nėra
2012-11-27 Elena Jasiūnaitė
Visas labai nevaikiškas Lizos mamos ir jos draugų gyvenimas vyksta namo kambaryje, kuriame, ironiška, tarsi dar vienas langas į deformuotą realybę, kabo audinys su sužmogėjusiais miško žvėrimis.
|
|
|
|
Po premjeros. Dvi nuomonės – apie „Antrą klasę“, bandymą prabilti emigracijos tema (1)
2012-11-25 Gediminas Kukta ("Žanro kaprizai"), Aistė Račaitytė ("...tik filmo nėra...")
“Scanoramos” kuluaruose nė vienas lietuviškas filmas nesulaukė tokių skirtingų emocijų kaip Geteborgo kino akademijos absolventės Martos Dauliūtės dokumentinis filmas “Antra klasė”. Kritikų vertinimai irgi šiek tiek išsiskyrė.
|
|
|
|
Po premjeros. Lyg belaikėje erdvėje: tai, ko negali atimti politika
2012-11-24 Aistė Račaitytė
Žiūrint filmą „Igruški“ pirmiausia į galvą šauna mintis, kad jis apie archetipiniui lietuviui be galo artimus žmones. Apie tuos, kurie, kad ir kaip bebūtų sunku ir sudėtinga, moka gyventi.
|
|
|
|
Po premjeros. ...o tėvas – šaunuolis (1)
2012-11-23 Auksė Kancerevičiūtė
Praeities herojai didžiąją gyvenimo dalį pratupėję kalėjime ir senatvės sulaukę, nusprendžia pagerinti vaikų skaičiaus rekordą.Begerindami režisierių dėmesio sulaukia, ekrane pasirodo, savo patirtimi pasidalina.
|
|
|
|
Komentaras. Lauke – nelygiavertė kova (po “Naujojo Baltijos kino” konkurso „Scanoramoje“)
2012-11-21 Aistė Račaitytė
Nepaisant to, kad "Scanoramos" konkurso "Naujasis Baltijos kinas" atrankoje iš viso dalyvavo per 60 kūrinių, sudaryta 13 filmų programa nebuvo labai stipri, o jos formavimo principai kėlė nemažai klausimų.
|
|
|
|
Atgarsiai. Liv Ullmann: filmas „Igruški“ – drąsus filmas apie žmones, kurie yra tokie patys kaip mes
2012-11-19 ...
Filmo autoriai nerodo mums į žmones pirštais. Jie leidžia tiems žmonėms būti savimi, atskleisti savo unikalumą.
|
|
|
|
Interviu prieš premjerą. Režisierė Lina Lužytė: “Šrekas – tai toks ištinęs žalias elnias”
2012-11-16
Šeštadienį, lapkričio 17 d., “Scanoramoje” įvyks režisierės Linos Lužytės dokumentinio pilnametražio filmo “Igruški” premjera. Lapkričio 19, 21 ir 24 d. juostą bus galima pamatyti “Skalvijos” kino centre, o lapkričio 18, 19, 21...
|
|
|
|
Prieš premjerą. Režisierė Oksana Buraja: „... tik dėl neįtikėtinų akimirkų“
2012-11-10 lfc.lt
Lapkričio 11 d., sekmadienį vakare, Europos šalių kino forumo „Scanorama“ programoje „Naujasis Baltijos kinas“ įvyks naujausio, septinto režisierės Oksano Burajos filmo „Liza, namo!" nacionalinė premjera. Juostą...
|
|
|
|
Interviu prieš premjerą. Kelios gudrybės rūpestingam Tėvui
2012-11-08 Rūta Oginskaitė
„Tėvo“ eskizas buvo Marato Sargsyano magistro studijų diplominis darbas. Dėl spalvingos herojaus biografijos filmas jau reklamuojamas kaip Lietuvos mafijos tėvo įamžinimas, o dėl autoriaus pavardės – kaip armėnų kinematografo dėmesys Lietuvos kriminaliniam...
|
|
|
|
Atgarsiai. Narcizo (nu)žydėjimas
2012-10-23 Elena Jasiūnaitė
„Deformuoto augimo“ prizmė leidžia į D. Gasiūnaitės filmą „Narcizas“ pažvelgti kaip į „išbarstytą“ bandymą, ir, nepaisant akivaizdaus vientisumo stygiaus, „kilnoti“ jį sluoksniais, ieškoti balanso tarp atskirų segmentų....
|
|
|
|
Po premjeros. Pasaulis iš vaikų perspektyvos. Aptarimas dviese
2012-10-18 „Pokalbiai rimtomis temomis“: dokumentinio kino kritikės Rūtos Oginskaitės recenzija, vaikų psichologės, mokslų daktarės Rasos Bieliauskaitės komentaras
Giedrės Beinoriūtės „Pokalbiai rimtomis temomis“ suteikia žodį vaikams. Tuzino vaikų svarstymai ir išgyvenimai pradreskia įprastą informacinį šlamštą, tariamą ramybę, sutvarkytus ar nuolat tvarkomus tėvų gyvenimus, kur amžinai kažko trūksta.
|
|
|
|
Interviu pieš premjerą. Režisierė Giedrė Beinoriūtė: “Pokalbiai rimtomis temomis” - su rimtais žmonėmis, suaugusiems žiūrovams
2012-10-06
Atrodo, kad pokalbis nejuda, niekas nevyksta, o paskui žiūri medžiagą ir supranti, kad tas pokalbis, kai po žodį – užtat kokį! - trauki, ir yra pats įdomiausias.
|
|