2004 /

Dviese ant tilto

Kuriamas , Dokumentinis  –  video  –  2004 ,   Vaizdo ir garso studija
Režisierius : Valdas Navasaitis, Marius Ivaškevičius
Scenarijaus autorius : Marius Ivaškevičius
Operatorius : Audrius Kemežys, Dmitrij Gribanov
Garsas : Saulius Urbanavičius
Prodiuseris : Valdas Navasaitis

Vienas seniausiai statytų tiltų per Nerį Vilniuje buvo kapitaliai suremontuotas 1952 metais. Ta proga keturiuose jo kampuose įkurdintos keturios skulptūrų kompozicijos, atitinkančios sovietinio realizmo kanonus ir iliustruojančios kertinius sovietinės ideologijos simbolius: kareiviai, mokslininkai, žemdirbiai ir darbininkai. Skulptūras buvo patikėta sukurti keturioms skulptorių poroms. Apie to meto estetiką kalba vien šio skulptūrų ansamblio pavadinimas: „Pramonė ir statyba“. Tačiau dabar tai, ko gero, vieninteliai Vilniaus sovietinės epochos monumentai, išlikę nepaliesti. Viena iš priežasčių – jie tiesiogiai nesusiję su liūdnai pagarsėjusiomis to periodo asmenybėmis, nors aistros dėl šių skulptūrų likimo periodiškai verda iki šiol.
Šiandien jie vėl pateko į visuomenės dėmesio centrą dėl... gėjų. Ilgai ieškoję savo simbolio Vilniaus mieste, jie nusprendė, kad labiausiai atitinkantis jų pasaulėjautą monumentas – „Du darbininkai“. Motyvuodami tuo, kad tai – vienintelė skulptūra, vaizduojanti du jaunus vyrus kartu, jie pasirinko šį monumentą kaip simbolį kovojant už savo teises.
82 metų skulptorius Bronius Vyšniauskas, sukūręs šią skulptūrą, gėjų pasirinkimą pavadino absurdišku ir įžeidžiančiu. Senukas niekaip negali suprasti, kas bendra tarp gėjų, kurie jam antipatiški, ir jo kūrinio. Prabilo ir trečioji šalis – sovietines skulptūras reikia nuversti, ir taip bus išspręsti visi nesusipratimai. Nekomentuodami išklausysim visų. Gėjų judėjimo Lietuvoje lyderių, kurie jaučiasi svetimi ir atstumti šiame heteroseksualiame pasaulyje. Senojo skulptoriaus, šventai tikėjusio tais sovietiniais idealais, kuriems lipdė paminklus, ir sunkiai išgyvenančio, kad jo kūryba miršta drauge su buvusia ideologija. Naujųjų ideologų, manančių, kad visus sovietinius monstrus būtina kuo skubiausiai pakeisti tautiniais. Paminklas, kuriam jau kiek daugiau nei penkiasdešimt metų, stovi vienoje judriausių Vilniaus vietų. Pro jį kasdien praeina ir pravažiuoja tūkstančiai vilniečių, nė nepastebėdami, kad jis dar čia tebėra. Galbūt netruks pastebėti, nes gėjai ruošiasi organizuoti eisenas ir dėti gėles prie šio naują prasmę atradusio monumento.