Audrius Stonys apie filmą :

- Filmas atsirado, kai visi buvom didžiulėje euforijoje nuo atsivėrusios laisvės. Visos kameros dirbo tik į vieną pusę, filmavo “Baltijos kelią”. Visi Lietuvos operatoriai metėsi fiksuoti tai, kas tuo metu atrodė svarbiausias dalykas. Mes irgi lakstėme su kamerom, godžiai bandydami užfiksuoti juostoje laisvės kvėpavimą. Ir vis tik, filme jaučiamas liūdesio atspalvis . Nežinia dėl ko jis atsirado, gal dėl apmaudo, kad daugelis nesulaukė tos išsivadavimo dienos, gal kuždėjo intuityvi nuojauta, kad šitos grynos laimės ir brolybės akimirkos turi pabaigą. Po 10 metų paaiškėjo, kad ne viskas taip paprasta ir lengva, kad ėjimas link nepriklausomybės - sudėtingas procesas ir daugiau ne politinis, o dvasinis, kad laisvė neduodama ir negaunama, o užsiauginama sieloje arba ne. Laiko perspektyvoje manau, kad liūdesys filme turi prasmę.