1993 m. garsus Lietuvos rašytojas Grigorijus Kanovičius išvyko gyventi į Izraelį. Dokumentininko R. Šilinio filme G. Kanovičius nufilmuotas likus vos porai savaičių iki kelionės. Rašytojas aplanko svarbiausias savo gyvenimo vietas, dramatiškai apmąsto būties klausimus. Filme panaudota archyvinė kronika, ištraukos iš režisieriaus Rimo Tumino spektaklio pagal G. Kanovičių "Nusišypsok mums, Viešpatie". 

„Gausi buvo nufilmuota medžiaga, režisierius pajuto, kad brangiausia joje yra tai, kas išsakyta lemtinguoju momentu, ir, galbūt, niekada daugiau taip atvirai nepasikartos - vaikystės, paauglystės, gimtinės nostalgija. Pamačiau Grigorijų Kanovičių tokį, kokio niekada per tuos šešiolika metų nepažinojau. Išgirdau tai, ko nežinojau“, - 1995 m. rašė apie filmą „...ašaros ir maldos“ teatrologas, kino kritikas, Lietuvos kino studijos direktorius Julijonas Lozoraitis, daug metų dirbęs kino studijoje su G. Kanovičiumi.