„Baltijos bangą“ Nidoje pradės režisieriaus Audriaus Juzėno „Ekskursantė“

Festivalis „Baltijos banga“ išaugo iš dvejus metus trukusio lietuviškų filmų festivalio „Lietuviški kadrai Nidoje“, ir kasmet, rugpjūčio 23-iąją, minint Baltijos kelio dieną, vyksta oficialus festivalio atidarymas. „Baltijos banga“ skatina atsigręžti į trijų Pabaltijo valstybių istoriją, kuri suteikia šiam festivaliui simbolinį atspindį. Kaip gražus tarpkultūrinio bendradarbiavimo tęstinumo pavyzdys, festivalis pristato pasauliui Lietuvą, Latviją ir Estiją ne tik kaip vieningą geopolitinę erdvę, bet ir kaip Baltijos kelyje idėjiniu požiūriu įtvirtintą ryšį. Svarbu suvokti baltiškojo trialogo svarbą audiovizualinio meno kontekste.

Kasmetinis 6-asis tarptautinis kino festivalis „Baltijos banga“ vyks Nidoje 2014 m. rugpjūčio 23–30 dienomis.

Festivalį pradės naujas režisieriaus Audriaus Juzėno filmas „Ekskursantė“ (2013). Tai filmas apie viltį ir lemtį, draugystę, pasiaukojimą ir geraširdiškumą bei neišmatuojamą meilę savo kraštui, savo Tėvynei.
Antrasis lietuviškas filmas – režisieriaus Mykolo Vildžiūno debiutinis pilnametražis vaidybinis filmas „Nesamasis laikas“ (2014). Pagrindinis filmo herojus Tadas, trisdešimties metų vyras, ieško atsakymų į klausimus, kurie artimi daugeliui jo bendraamžių, bręstančių tarp nostalgiškos socialistinės vaikystės svajonių ir nepavejamai skubančios jaunos demokratijos peršamų idealų.

Lietuvišką dokumentiką pristatys režisieriaus Audriaus Stonio „Kenotafas“ (2013), pelnęs šių metų „Sidabrinę gervę“. Filme svarstoma, ar išnyko prieš septyniasdešimt metų žmones kausčiusi baimė, ar dabar, po tiek metų, kareiviams – buvusiems priešams – lengva surasti kelią į amžinojo poilsio vietą.
Antrasis dokumentinis filmas – režisieriaus Remigijaus Sabulio „Lituanica. Paslaptis“ (2014). Tai filmas apie tragišką Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žūtį. Autoriai analizuoja, nuo ko prasideda legenda, kokios tikrosios katastrofos priežastys.

Po du vaidybinius bei dokumentinius filmus festivalyje pristatys Latvijos ir Estijos kinematografininkai. Tai garsaus latvių animacinio serialo „Gelbėjimo brigada“ kūrėjų Mārio Putniņšo ir Jānio Cimermanio tragikomedija „Ram tad drylia oilia“ („Džimlai Rūdi rallallā!“, 2014). Pensininkai, slaugos namų gyventojai, nutarė užsirašyti savanoriais į armiją. Taip jie ketina išgelbėti savo šalį nuo finansinės krizės bei „pagyvinti“ paskutinius savo gyvenimo metus. Nuotykiai prasideda... Antrasis filmas – režisieriaus Aigarso Graubos „Svajonių komanda, 1935“ („Sapņu komanda 1935“, 2012). Tai filmas apie Latvijos krepšinio rinktinės pergalę Europos čempionate Šveicarijoje, 1935 metais.

Latvių dokumentikai atstovaus režisieriaus Ivaro Seleckio dokumentinio serialo tęsinys „Kapitalizmas Skersinės gatvėje“ („Kapitālisms Šķērsielā”, 2013). Globalinės ekonominės recesijos metu filmo kūrėjai stebi siauros Rygos gatvelės gyventojų kasdienybę, jų džiaugsmus ir liūdesius. Mažytė bendruomenė tampa visos šalies veidrodžiu. Antrasis filmas – režisieriaus Ginto Grūbės „Daugiau nei gyvenimas“ („Vairāk nekā dzīve“, 2014). Kūrybinė dokumentika apie Europos naujojo teatro žvaigždę, režisierių ir puikų pasakotoją Alvį Hermanį.

Estai šiemet parodys nuotaikingą René Vilbres filmą šeimai „Mažieji sekliai ir Baltosios damos paslaptis“ („Väikelinna detektiivid ja Valge Daami saladus”, 2013) ir pagal garsųjį, beveik į 40 kalbų išverstą Sofi Oksanen romaną „Valymas“ sukurtą Suomijos ir Estijos kinematografininkų bendrą darbą tuo pačiu pavadinimu („Puhdistus“, rež. Antti Jokinen, 2012).

Estijos dokumentinių filmų programoje – Heilikos Pikov filmas „Alyvų kalno žiedai“ („Flowers from the Mount of Olives“, 2013). Tai filmas apie 82 metų estų vienuolę, gyvenančią ortodoksų vienuolyne, ant Alyvų kalno, Jeruzalėje. Kitas filmas – režisieriaus Hardžio Volmerio filmas „Auksinės blizgės“ („Kullaketrajad“, 2013). Filmas pasakoja apie vienintelės Sovietų laikais reklamos studijos „Eesti Reklaamfilm“ gimimą, šlovės laikotarpį ir žlugimą. Laukiame į festivalį atvykstančių Latvijos ir Estijos filmų autorių bei prodiuserių.

Nuo 2013 metų festivalyje „Baltijos banga“ svečių teisėmis dalyvauja Skandinavijos šalių filmai. Šiais metais bus parodytas suomių režisieriaus Laurio Törhöneno vaidybinis filmas „Siena 1918“ („Raja 1918“, 2007). Dramatiška istorija apie tai, kaip, iškovojusi nepriklausomybę, jauna Suomijos Respublika stengėsi civilizuotai atsiriboti nuo bolševikinės Rusijos imperijos, sukurdama savo pasienio tarnybą. Filmą festivalyje pristatys pats režisierius. Taip pat ketina dalyvauti ir Suomijos filmų fondo ryšių su užsienio šalimis vadovė Jana Puuskala. Antrasis suomių filmas – dokumentinis „Meilė ir inžinerija“ („Love and Engineering“, rež. Tonislav Hristov, 2014). Linksmas filmas apie tai, kaip bulgarų inžinierius Atanasas Suomijoje, kartu su bendraminčių komanda, stengiasi sukurti meilės algoritmą.

Švedijos kino menui atstovaus du vaidybiniai filmai: režisierių Maudo Nycanderio ir Kristinos Lindström filmas „Palme“ (2012), pasakojantis apie apie žmogų, pakeitusį istoriją: apie prieš 25 metus nušautą Švedijos premjerą Olofą Palme, jo gyvenimą, apie Švediją, kurią jis padėjo sukurti. Antrasis filmas – švedų kino klasiko Jano Troellio „Mirusio žmogaus reputacija“ („Dom över död man“, 2012). Psichologinė meilės istorija apie vieną žymiausių XX a. švedų žurnalistų Torgny Segerstedtą. Kartu tai ir nacistinio laikotarpio politinės situacijos portretas.

Kaip ir kasmet, festivalio metu vyks kino profesionalams skirta diskusija-seminaras. Šių metų seminaro tema: „Bendra filmų gamyba tarp Baltijos šalių“. Jis vyks rugpjūčio 25 d., o kasmetinė Animacijos mokyklėlė vaikų laukia prieš festivalį, rugpjūčio 18-21 dienomis.

Festivalio programą rasite www.baltijosbanga.lt