Festivalio „Nepatogus kinas“ urbanistinėje programoje - idėjos Vilniui
Artėjančio tarptautinio dokumentinių filmų festivalio „Nepatogus kinas“ programoje šiemet pristatoma speciali dokumentinių filmų programa „Urbanistinės istorijos“. Penkiuose dokumentiniuose filmuose bus pasakojamos sėkmingos ir nevykusios įvairių pasaulio miestų vystymosi istorijos. Jų pavyzdžiu diskusijose bus bandoma įminti laimingo miesto paslaptį.
„Miestų istorijos – įdomios ir aktualios. Daugelis turime savo miesto viziją, o urbanistiniai procesai tiesiogiai veikia kiekvieno iš mūsų gyvenimo kokybę. Atrinkome penkis dokumentinius filmus, skirtingus savo kino kalba ir paliečiančius įvairius urbanizmo temos aspektus, kuriuos galime pritaikyti ir Lietuvos miestams“, – teigia Gediminas Andriukaitis, vienas iš festivalio organizatorių.
Įkvepiančios skandinavų idėjos Vilniui
Pirmasis šios programos filmų – „Žmogaus mastelis“ („The Human Scale“) – žiūrovus pakvies į diskusiją apie Vilniaus miestą. Janas Gehlas, vienas garsiausių Danijos architektų–urbanistų, daugiau kaip 40 metų studijuoja žmogaus „gyvenimą tarp pastatų“. Šiai studijai jį įkvėpė pirmiausia domėjimasis žmogumi, o ne architektūra. Kaip žmonės gyvena miestuose? Kaip naudojasi gatvėmis, parkais? Kur jie eina ar važiuoja, susitinka, ilsisi? J. Gehlas atliko daugybę studijų apie tai, kiek konkrečiame mieste viena ar kita gatve per parą praeina žmonių, kiek iš jų važiuoja automobiliais ar dviračiais, kokį procentą gatvės ploto gauna tam tikra eismo dalyvių grupė. Pirmųjų studijų, prieš 40 metų atliktų Italijoje, rezultatai įkvėpė urbanistinį Kopenhagos miesto planavimą. Tęstiniai tyrimai ir pažangios architekto idėjos padarė įtaką perplanuojant parkus, skverus, viešąsias erdves bei kuriant pėsčiųjų ir dviračių takų tinklus daugelyje pasaulio miestų.
„Šis filmas žiūrovams sukels daug minčių ir įkvėpimo. Esu vilnietis, kaip ir kiti vilniečiai noriu, kad tai būtų miestas, kuriame kiekvienas jaustųsi gerai. Jano Gehlo idėjos labai suintrigavo, jos gali būti itin aktualios Vilniui, kuris šiandien patenka į labiausiai motorizuotų Europos miestų dešimtuką.
Apie gyvenimą aukščiausiame pasaulio skvote pasakos režisierius
Nors butas didmiesčio centre stovinčiame dangoraižyje galėtų būti laikomas prestižiniu, filmas „Griuvėsiai“ („Ruina“) ketina paneigti šį stereotipą. Venesuelos sostinėje Karakase stovintis „Davido bokštas“ turėjo tapti Karakaso finansinio centro puošmena, tačiau 1994 metų bankų finansinė krizė lėmė, jog dangoraižis taip ir liko neužbaigtas. Mieste itin trūkstant įperkamo gyvenamojo būsto, vietos gyventojai nusprendė patys ieškoti sprendimų. 2007 metais jame apsigyveno pirmieji gyventojai ir „Davido bokštas“ tapo aukščiausiu pasaulyje skvotu. Filmą pristatys ir įspūdžiais dalinsis jo režisierius Markus Lenz, atvykstantis į festivalį iš Vokietijos.
Didžiausios pasaulio miestų klaidos ir sėkmės istorijos
Kiti programos filmai leis žiūrovams pakeliauti po visą pasaulį – nuo skolose skęstančio Detroito miesto Jungtinėse Amerikos Valstijose iki ekomiesto idėjų įgyvendinimo Kinijoje. Juose keliami klausimai, aktualūs kiekvienam miesto gyventojui: kaip planuojant miesto plėtrą galima spręsti socialines problemas arba atvirkščiai – jas sukurti? Koks turėtų būti miestas, kuriame gyventi
Programą „Urbanistinės istorijos“ pristatančio rėmėjo – projekto „Koriai“ – atstovų teigimu, viešojoje erdvėje trūksta diskusijų apie Vilniaus urbanistikos kaitą. „Per dešimtmetį didelė dalis miesto gyventojų, ypač jaunų šeimų, išsikėlė į naujos statybos rajonus atokiau nuo centro. Tuo tarpu miesto centrinės dalies rajonų, kuriuose buvo sutelkta reikiama infrastruktūra (darželiai, mokyklos ir kt.), populiacija sensta. Ši kaita daro didžiulę įtaką miestiečių kasdienybei. Užtenka kas rytą pažvelgti į milžiniškus transporto kamščius, kuriuose laiką gaišta iš miesto pakraščio į centrą važiuojantys vilniečiai“, – teigia „Korių“ projekto atstovas Laurynas Mituzas.
Pasak jo, planuojant gyvenamąsias erdves būtina galvoti apie miesto viziją ir matyti platesnį kontekstą. „Šiandien nekilnojamasis turtas negali būti matuojamas vien kaina į kvadratinį metrą. Reikia vertinti miesto plėtros planus, infrastruktūrą, supančią aplinką ir tai, kaip šių veiksnių visumą užtikrins gyvenimo kokybę ateityje“, – papildo Skanseno rajone butus statančios bendrovės atstovas L. Mituzas.
Festivalis Vilniuje vyks spalio 22-30 d., o savo kelionę po Lietuvą pradės lapkričio pradžioje. Be keliaujančios programos iš kitų filmų festivalių „Nepatogus kinas“ išsiskiria dar ir tuo, kad jo seansuose gali dalyvauti visi norintys – kiekvienas žiūrovas pats sprendžia, kiek verta mokėti už bilietą. Visą dokumentinių filmų festivalio „Nepatogus kinas“ renginių programą galima rasti svetainėje www.nepatoguskinas.lt.
