“Skalvijoje” - ketvirtas ciklo „Henrikas Šablevičius ir jo mokiniai“ vakaras

Šiandien, gruodžio 10 d. 17 val. 30 min. įvyks ketvirtas ciklo "Atsiveriantys "Meno avilio" archyvai"/“Henrikas Šablevičius ir jo mokiniai” vakaras. Keturių filmų programą pristatys Neringa Kažukauskaitė ir Vidmantas Kazlauskas.

Programoje bus parodytos garsios Henriko Šablevičiaus 8-9-ojo dešimtmečio kino novelės „Apolinaras“,”Žiniuonė”, “Viskas gerai sekasi”, programą užbaigs H. Šablevičiaus mokinio Ramūno Greičiaus filmas “Baltoji iliuzija”, skirtas mokytojui.

Juostos “Apolinaras” (1973) pagrindinis herojus Apolinaras – Neringos draustinį saugantis geraširdis milicininkas. Savo esybe – nestandartine išvaizda, poelgiais ir kasdieniais darbais – jis įkūnija visišką sovietinės sistemos didvyrio ir tautos sergėtojo įvaizdžio priešingybę. Filmas-portretas skirtas tarp mūsų gyvenančiam keistuoliui, netelpančiam į jokius kanonus, – vienam tų žmonių, kurie labiausiai ir rūpėjo pačiam režisieriui.

“Žiniuonė” (1975) pasakoja apie biologijos mokslų daktarę Eugeniją Šimkūnaitę. Daktarė darbo dienomis  – rimta, kartais – net piktoka. Tačiau tai tik viena kameros užfiksuota herojės pusė. Ne mažiau svarbi ir kita jos asmenybės dalis: už akademinio pasaulio ribų filmo herojė tampa žolininke, senovės užkalbėjimus ir burtus išmanančia „žiniuone“, kuri laisvu laiku su studentėmis mielai dalinasi kitokiomis žiniomis ir pina vainikus gamtos prieglobstyje.

„Viskas gerai sekasi“ (1986) herojus Žiežmarių ambulatorijos darbuotojas Petras Pūras – dar vienas Henriko Šablevičiaus pamėgtas keistuolis. Filmo herojus – darbovietės „geroji dvasia“. Jis visus pažįsta, mintinai žino ambulatorijos koridorius ir užkaborius, o svarbiausia – noriai atlieka visus įmanomus „laisvus“ darbus: keičia langų stiklus, tvarko elektros instaliaciją, spėja padirbti ir už vairuotoją. O Petro vairuojamuose „Žiguliuose“ – dar ir atskiras mikropasaulis su mirštančiais ligoniais ir gimdyvėmis. „Ir viskas gerai sekasi“, – sako jis.

Režisieriaus ir operatoriaus R. Greičiaus „Baltoji iliuzija“ (1999)  - dokumentinis filmas apie režisierių Henriką Šablevičių. Filme Šablevičius dalinasi jam rūpimomis temomis, aprodo savo sodybą ir atvirai žaidžia su dokumentinio kino forma. Greičius nesistengia konstruoti objektyvaus pasakojimo, supažindinančio su tokiu režisieriumi, koks jis yra, bet, pasitelkdamas baltos iliuzijos arba balto melo metaforą, kuria paminklą savo mokytojui.

Parengta pagal “Skalvijos” inf.

Nuotraukoje - “žiniuonė” Eugenija Šimkūnitė.