Karinėje garsaus režisieriaus dramoje „1944“ – dviejų karių likimuose atspindėta Baltijos valstybių istorija

GPI, lfc.lt inf.
2015 balandžio 16 d.

Kiekvieną Europos tautą Antrojo pasaulinio karo tankų vikšrai mindė savaip žiauriai. Estijai teko ne tik išmėginimas karo siaubu ir ugnimi. Tūkstančiai estų vyrų buvo priversti kovoti priešiškose kariuomenėse ir susigrumti su savo tautiečiais.

Karinę dramą „1944“, režisuotą garsaus Estijos teatro ir kino režisieriaus, aktoriaus Elmo Nüganeno, Lietuvos žiūrovai galės išvysti nuo gegužės 22 dienos kino teatruose. Tai ne pirmas E. Nüganeno filmas, skirtas šalies istorijai. 2002 m. režisierius sukūrė labai populiarų Estijoje filmą “Vardai iš marmuro” apie jaunimo pasipriešinimą sovietams 1918 metais.

Filmas „1944“ yra gilių išgyvenimų, sukrečiančių patirčių, baimės ir skausmo kupina jaunų žmonių istorija. Už nacistinę Vokietiją kovojantis Karlas ir Raudonosios armijos seržantas Jurijus priešiškose stovyklose atsidūrė verčiami aplinkybių. Lemiamas mūšis supina dviejų jaunuolių likimus.

Jurijus ryžtasi nugabenti paskutinį Karlo laišką artimiesiems, tačiau sutikęs buvusio priešo sesers žvilgsnį karys neišdrįsta prisipažinti esąs jos brolio žudikas. Meilė užrakina Jurijaus lūpas, bet pažadina norą priešintis despotiško žiaurumo nebeslepiantiems ir rožine Stalino Saule įtikėjusiems tautiečiams. Už šį nepaklusnumą jam teks sumokėti brangiausią kainą.

Antrojo pasaulinio karo metu 55 tūkstančiai estų buvo mobilizuoti Raudonosios armijos, o ne mažiau nei 72 tūkstančiai karių pateko į Trečiojo Reicho karines pajėgas. Svetimame kare šie vyrai buvo priversti kovoti vienas prieš kitą, nors nei Sovietų Sąjungos, nei nacistinės Vokietijos pergalė Estijos valstybei nereiškė nieko gero.

Bene pirmą kartą Estijos kino kūrėjai ėmėsi įgyvendinti sudėtingą ir brangų karinio filmo projektą. Estijoje filmas pateko į visų laikų žiūrimiausių filmų penketuką ir vertinamas kaip vienas sėkmingiausių nacionalinių kino projektų. „1944“ nesiūlo ieškoti teisiųjų, o kviečia išgyventi greta mūsų vykusią sudėtingą karo dramą bei įsijausti į tikroviškas mūšių scenas, kurios prieš septyniasdešimt metų vyko ir mūsų šalyje. 

Komentarai