Premijomis apdovanoti intelektinės teisės studentai: „Norime dirbti šioje srityje ir toliau“

AGATA inf.
2016 birželio 17 d.

Tyrimas dėl filmų platinimo nepaisant šalių sienų ir intelektinės teisės bei žmogaus teisių santykis – už tokius magistro darbus apdovanoti Vilniaus universiteto teisės studentai Guoda Sukackaitė ir Karolis Vaičekauskas. Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA už tyrimus jiems skyrė 500 eurų premijas.

Premijų laimėtojai paskelbti ir apdovanoti ketvirtadienį Vilniaus universitete, šv. Jonų bažnyčioje. Čia įvyko Teisės magistrantūros studijas baigusių studentų diplomų teikimo ceremonija.

Įprastai AGATA-os premija, kuria siekiama paskatinti intelektinės teisės tyrimų plėtrą Lietuvoje, skiriama vienam darbui, tačiau šiemet padaryta išimtis: apdovanoti du darbai. Abu jie – skirtingi, bet vienodai svarbūs.

„Mūsų asociacija vienija visus Lietuvos atlikėjus, muzikos leidėjus, aktorius. Mums rūpi, kad jų darbas būtų gerbiamas visoje visuomenėje. Jaunieji teisininkai prie to neabejotinai prisideda, dėl to džiaugiamės, galėdami juos palaikyti“, – įteikdamas premijas kalbėjo AGATA-os tarybos pirmininkas aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Intelektinė teisė ir žmogaus teisės – kaip rasti balansą?

„Teisių į intelektinę nuosavybę gynimas ir žmogaus teisių apsauga: balanso paieška“ – taip pavadintas apdovanotas magistrantės Godos Sukackaitės darbas.

„Analizavau dviejų sistemų – intelektinės nuosavybės teisės ir žmogaus teisių tarpusavio santykį. Teisė į intelektinę nuosavybę šiandien teismų yra traktuojama iš esmės kaip žmogaus teisė. Tai kelią klausimą: kokią reikšmę tokia traktuotė turi prigimtinių žmogaus teisių kontekste – tokių, kaip teisė į saviraiškos laisvę, į informaciją, į privatų gyvenimą“, – paaiškina G. Sukackaitė.

Ji duoda pavyzdį: „Tarkime, susiduria teisė į informacijos laisvę – pavyzdžiui, teisė gauti ir dalintis autoriniais kūriniais, ir intelektinės nuosavybės teisių turėtojo teisė ginti savo kūrinius.“

Autorės pasirinkimą nagrinėti šią temą lėmė jos pačios interesų laukas: „Domiuosi intelektinės nuosavybės teise bei jos apsauga. O man pačiai, tiek kaip pilietei, tiek kaip savo profesijos atstovei, ypač svarbus žmogaus teisių užtikrinimas. Man rūpi žmogaus teisių situacija Lietuvoje ir kitose pasaulio dalyse. Pamačiusi temą, kurioje kalbama apie šių dviejų sričių derinimą, nedvejojau.“

G. Sukackaitė nedvejoja ir dėl kitko – kad ateityje dirbs su intelektinės nuosavybės teise. Tai – viena iš ją labiausiai dominančių teisinių sričių. Šiuo metu premijos laureatė praktikuojasi advokatų kontoroje, intelektinės nuosavybės ir teisminių ginčų darbo grupėje.

Abiejų apdovanotų darbų vadovas, vienas autoritetingiausių intelektinės teisės specialistų Lietuvoje profesorius Vytautas Mizaras G. Sukackaitės darbą išskyrė kaip giliai analizuojantį dvi skirtingas ir labai svarbias teisės sritis.

„Darbe diskutuojama, ar teisė į intelektinę nuosavybę atitinka bendrą supratimą, kad tai yra žmogaus teisė. O gal visgi nėra? O jeigu yra, galbūt ji yra ypatinga? Tai – labai aktualūs ir sudėtingi klausimai. Autorė ieško į juos atsakymų“, – teigia profesorius.

Ar Europos Sąjungoje galima apriboti filmų sklaidą?

Antrasis AGATA premija apdovanotas darbas buvo Karolio Vaičekausko „Intelektinės nuosavybės teisių ir konkurencijos teisės kolizija: išimtinių transliavimo licencijų problematika“

Vilniaus universiteto magistrantas nagrinėjo visiškai šviežią, dar besitęsiantį Europos komisijos tyrimą tarp transliuotojų ir didžiųjų kino kompanijų, kaip „Sony“ ar „Warner Bros.“ Tyrimo problematika labai aktuali Lietuvoje, nes čia ne visada galima legaliai pamatyti audiovizualinį turinį, nors jis yra prieinamas kitur.

„Paprastai nurodoma, kad kūrinį galima transliuoti tik vienoje valstybėje – negali jo padaryti prieinamo kitose Europos sąjungos šalyse per internetą ar per palydovines transliacijas. Bet Europos Sąjunga juk yra vieninga rinka“, – darbo problemą įvardija K. Vaičekauskas. – „Tai labai įdomus susidūrimas tarp intelektinės teisės ir konkurencijos teisės. Dviejų teisės sistemų sąlytis. Kol kas tyrimas dar ankstyvoje stadijoje, bet jis yra labai svarbus.“

Šią temą pasiūlė pats studentas. Šiuo metu jis dirba advokatų kontoroje ir planuoja aktyvinti darbą būtent intelektinės teisės srityje. „Ypač norėčiau dirbti su startuolių verslais – jiems intelektinė teisė yra labai svarbi“, – sako K. Vaičekauskas.

„Konfliktuoja du interesai: privatus teisių turėtojų ir viešasis, kurį prižiūri Europos Sąjungos institucijos. Autorius darbe klausia, ar suteikiant išimtines transliavimo teises tik konkrečių valstybių teritorijose nepažeidžiama vienoda konkurencija vidaus rinkoje. Ir – ar tai nekenkia laisvam paslaugų judėjimo principui“, – K. Vaičekausko darbą apibūdino V. Mizaras.

Anot profesoriaus, abiejų apdovanotų darbų temos yra aktualios, studentai jas analizavo giliai, turėdami daug  originalių analitinių pozicijų.

V. Mizaro teigimu, kasmet intelektinės teisės temas savo baigiamuosiuose darbuose Vilniaus universitete nagrinėja apie 8-10 magistrantų. Iš viso privatinę teisę studijuoja apie 50-60 žmonių.

„Studentų, besidominčių intelektine teise skaičius tikrai yra pakankamas. Be to, juk ne viską lemia kiekybė. Svarbiausia, kad šia teisės sritimi besidomintys studentai yra labai gabūs. Jų darbai tai įrodo“, – sako profesorius.

Komentarai