Prieš premjerą KP „Holivudas pasiūlė per mažai“: užmiršta, bet ne visų pamiršta „Ozo kino salė“

Interviu parengė Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentė Agnė Pilipavičienė
2017 kovo 18 d.

Kadaise talpinusi šimtus žiūrovų, dabar Ozo kino salė gali ant dviejų rankų pirštų suskaičiuoti savo lankytojus. Nemaišykite, tai ne „Multikino“ salė, tai kita kino veteranė. Ji pirmuosius savo lankytojus įsileido dar 1990 metais kovo 1 dieną. Tai - Ozo kino salė, jau tapusi mažyte 30 vietų salyte, įsikūrusia tarp Kalvarijų ir Ozo gatvių sankryžos.

Užburiančia vidaus dvasia, sienomis, nukabinėtomis senais portretais ir sovietiniais plakatais, pasakojančiais savo istorijas, įdomiomis legendomis – taip „Ozo kino salė“ pasitinka kiekvieną čia įžengusį, o kartu - ir jos prižiūrėtojas Valdemaras Isoda, kuris čia jau skaičiuoja ne pilnus 50 darbo metų. Kaip ir šis kinas, taip ir Valdemaras, pasakoja savo patirtas gyvenimo istorijas, o kovo 23 - balandžio 6 d. vyksiančiame festivalyje „Kino pavasaris” bus parodytas ir dokumentinis kino filmas „Holivudas pasiūlė per mažai“ (rež. R. Oičenka) apie šį, darbui ir kinui pasišventusį, žmogų.

Pagrindinis klausimas, kuris kirba - iš ko išgyvena ši kino salė, jei joje apsilanko vos du ar trys žiūrovai, o kartais iš viso jų nebūna? Užduodame šį klausimą UAB „Lietuvos kino”, kuriam priklauso unikali kino erdvė, administratoriui Aleksui Gilaičiui.

Žiūrovų lankomumą labai sunku prognozuoti. Būna, ateina pilna salė, būna – tik du ar trys žmonės. Pavyzdžiui, praeitą savaitę į vieną kino seansą susirinko 19 žmonių – tai jau pusė kino salės. Išgyventi mums padeda užsakomieji seansai, edukacinės ekskursijos. Tokių per mėnesį susidaro apie penkis, kartais – daugiau.

 

Kas yra pagrindinis Jūsų kino salės lankytojas?

Dažniausiai tai tie žiūrovai, kurie čia jau lankėsi seniau, prisimena mus, arba naujai sužinoję apie salę.  Daugiausiai mūsų klientų – jaunimas, studentai ir tie, kas gyvena, sąlyginai, netoliese. Pavyzdžiui, Baltupių bendrabutis yra visai netoli, kai aš pats ten gyvenau, taip pat lankiausi šioje salėje.

Minėjote, kad išgyvenate iš užsakomųjų ir privačių seansų. Kas dažniausiai juos užsakinėja?

Dažniausiai tai būna vienetiniai užsakymai specialioms progoms. Pavyzdžiui, uždari seansai gimtadienių šventėms, įmonių darbuotojų susibūrimams. Kai tėvai užsako privatų kino seansą vaikų gimtadienio šventei. Filmą išsirenka iš mūsų kelis šimtus kino istorijų talpinančio repertuaro. Taip pat populiarūs susibūrimai,  pavyzdžiui, vestuvinių filmų peržiūroms. Atsineša savo filmuotą medžiagą, kurią nori peržiūrėti. Mes išnuomojame salę ir taikome valandinį tarifą, leidžiame nuomininkams žiūrėti savo medžiagą. Salę galima užsisakyti net ir dviems -  romantiškam vakarui.

Visai čia pat įsikūręs gerai žinomas „Multikino“ kino teatras. Ar klientai nemaišo Jūsų?

Būna, kad sumaišo. Ypač, kai yra užsakomieji seansai, kai kažkas pasikviečia ateiti į „Ozo kino salę“, būna, kad pasiklysta žmonės, nes nežino, kur eiti – ar į „Ozo salę“, ar į „Multikino“. Valdemaras pasakoja legendų legendas, kaip laukdavo pusę valandos ir daugiau, kol ateis kas nors, kas pasiklydo. Kaip bebūtų, būna tokių atvejų, bet ne dažnai.

Ar nebandote daugiau reklamuotis, bendradarbiauti ar kitais būdais viešinti „Ozo kino salės“, pritraukti daugiau žiūrovų?

Informacija apie „Ozo kino salėje“ rodomus filmus ir vykstančius renginius talpinama internetiniame puslapyje www.ozokinosale.lt, Facebook paskyroje. Taipogi, repertuaras skelbiamas laikraščiuose  „7 meno dienos“, „Laisvalaikis”, „Lietuvos rytas“. Periodiškai organizuojame teminius kino renginius, edukacines ekskursijas, bendradarbiaujame su studentų atstovybėmis. Vasario 16 d. tapome vienu iš didelio susidomėjimo sulaukusio  renginio „Lietuvos valstybingumo maršrutai“ taškų. Lankytojai turėjo galimybę  apsilankyti UAB „Lietuvos kinas“ priklausančiame filmų archyve, o po ekskursijos po jį - peržiūrėti Lietuvos kino kronikas. „Lietuvos kino“ archyve saugoma keliolika tūkstančių vaidybinių, dokumentinių ir animacinių filmų kopijų, tad žiūrovus traukia susipažinti su spalvinga jo istorija. Per trumpą laikotarpį tik edukacinėse ekskursijose apsilankė per 350 žmonių. Kol kas nesame numatę plėstis ar persikelti į didesnę sale, todėl juokaujame, jog „Ozo kino salėje“ lankosi rinktinė kino publika.

O kaip dėl galimybės bendradarbiauti su Lietuvos universitetais, kuriuose yra dėstomos „Kino studijos”?

Iki šiol buvo bendraujama tik su Lietuvos muzikos ir teatro akademija, kurioje ruošiami kino režisieriai, operatoriai, aktoriai ir kt. būsimi kino profesionalai, bet manau, kad plėsti viešinimą šia kryptimi yra puiki idėja. Dėstytojams būtų pravartu supažindinti studentus su nekomerciniu kinu ar mūsų saugoma kino juostų kolekcija.

Lietuvos kino“ fonduose saugoma 6586 vaidybinių, 7720 dokumentinių ir 412 animacinių filmų kopijų. Tarp jų – unikali nebyliojo kino kolekcija, dabarties kino klasikų kūriniai ir Lietuvos kinematografininkų filmai.

Interviu parengė Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentė Agnė Pilipavičienė
Komentarai