Europinės programos atspindžiai Lietuvos kino industrijos pasiekimuose 2017-aisiais

Vos prieš porą savaičių įvykę prestižiniai Europos kino apdovanojimai tradiciškai pristatė šiųmetinius Europos kino kūrėjų pasiekimus. Ta proga norisi pažvelgti ir į Lietuvos kino industrijos laimėjimus. Pastarieji buvo nulemti ne tik kylančių lietuvių talentų kūrybinių ambicijų ar profesionalių prodiuserių, festivalių organizatorių ar platintojų profesinių užmojų, tačiau ir iš dalies europinės finansinės programos „Kūrybiška Europa" MEDIA paramos.

Šių metų vasario 16 dieną įvyko ilgai laukta režisieriaus Donato Ulvydo istorinės dramos „Emilija iš Laisvės alėjos" premjera. Filmas didelio žiūrovų dėmesio sulaukė ne tik Lietuvoje, bet ir už Atlanto, kur buvo sutiktas itin emocingai. Filmu susidomėjo ne tik Amerikos lietuvių bendruomenė, bet ir amerikiečiai bei Amerikos kino industrijos atstovai. Šios juostos prodiuserė Živilė Gallego ir jos kompanija  „Fralita Films" pavasarį taip pat sėkmingai užsitikrino europinį finansavimą naujam projektui „Šeima". Tai jaunosios filmų režisierės Austėjos Urbaitės debiutinis vaidybinis ilgametražis filmas, kalbantis jautria santykių šeimoje tema.  Kino kūrėja A. Urbaitė apdovanota Sidabrine gerve už geriausią trumpametražį filmą „Tiltai" (2016).

2017-ųjų pavasarį ir rudenį dar trys lietuviškos kino kompanijos – „Artbox", „Just a Moment"  ir „M-films" – gavo programos „Kūrybiška Europa" MEDIA finansavimą jaunų talentingų kino kūrėjų projektams. „Artbox" komanda šiuo metu vysto režisierės Linos Lužytės vaidybinį filmą „Pilis", paliesiantį svarbius šiuolaikinės visuomenės klausimus: emigraciją, nacionalinį identitetą, atsakomybę. Filmas pasakoja apie iš Lietuvos emigravusias Moniką ir jos mamą Jolantą, kurios stengiasi įsitvirtinti Dubline kaip muzikantės. Prodiuserės Dagnės Vildžiūnaitės kompanija „Just a Moment" įgyvendina Emilijos Škarnulytės kūrybinės dokumentikos projekto „Energijos sala" parengiamuosius darbus. Tai bus meditatyvi audiovizualinė ekspedicija į šiuo metu uždaromą Ignalinos atominę elektrinę (IAE) Lietuvoje. O prodiuserės Marijos Razgutės filmų gamybos kompanija „M-films" vysto vaidybinio filmo projektą „Corcovado Borealis". Ši režisieriaus Karolio Kaupinio kuriama juosta pasakos, kaip tarpukario Lietuvos geografijos profesorius stengiasi įtikinti šalies vyriausybę kuo greičiau sukurti atsarginę valstybę užjūryje ir taip gelbėti šalį nuo pražūties.

Šių metų ruduo buvo dosnus trijų lietuviškų kino projektų tarptautinėmis premjeromis. Gruodžio pradžioje Lietuvos kino teatruose pradėjusios suktis režisierės Eglės Vertelytės tragikomedijos „Stebuklas" pasaulinė premjera įvyko Toronto kino festivalyje. Tai antras lietuviškas filmas po 17 metų pertraukos, atrinktas į svarbiausią Šiaurės Amerikos ir vieną prestižiškiausių pasaulyje kino renginių. Dar vienas „Kūrybiška Europa" MEDIA finansuotas projektas „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta" pasaulinę premjerą surengė A klasės Varšuvos kino festivalyje. Ši režisieriaus Arūno Matelio dokumentinė juosta ne tik sulaukė didelio auditorijos dėmesio, bet ir laimėjo geriausio ilgametražio dokumentinio filmo apdovanojimą. O praėjusį mėnesį viename garsiausių pasaulio dokumentinių filmų renginių  – Amsterdamo tarptautiniame dokumentinių filmų festivalyje (IDFA), – įvyko režisieriaus Mindaugo Survilos filmo apie šimtametes Lietuvos girias „Sengirė" pirmasis premjerinis rodymas.

Lapkričio pabaigoje Vilniuje savaitę vyko MEDIA programos finansuotų tarptautinių mokymų „Art Department Masterclass" antroji šių metų sesija. Kino kompanijos „Apricot Films" organizuojami mokymai yra nauja unikali programa, skirta skatinti profesionalų dialogą tarp jaunų ir patyrusių filmų dailininkų. Vilniuje dalyviai iš 23-ų skirtingų pasaulio šalių (Kanados, Gvatemalos, Makedonijos, Serbijos, Suomijos, Vokietijos, Lenkijos ir kt.) mokėsi ir diskutavo apie skaitmeninę postprodukciją. Tai bene vieninteliai tokios tematikos mokymai Europoje, vykstantys du kartus per metus – Islandijoje ir Lietuvoje.

Taip pat tradiciškai šiemet Lietuvos kino mylėtojus įtraukė didžiųjų filmų festivalių – Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris" ir Europos šalių kino forumo „Scanorama" – itin spalvingos programos. Didžiųjų Lietuvos festivalių repertuaruose kaip visada buvo gausu europietiškų filmų, iliustruojančių šiandienos kino kūrimo aktualijas. Be to šiemet Lietuvoje buvo pradėtas įgyvendinti Europos kino populiarinimo internete projektas „European Film Challenge". Tai filmų platintojos Gretos Akcijonaitės inicijuotas kino mėgėjams skirtas konkursas. Jame galėjo dalyvauti visi norintys – vienintelis dalykas, kurį reikėjo padaryti, tai žiūrėti europietiškus filmus ir įspūdžiais dalintis asmeninėse socialinių tinklų „Facebook" ar „Instagram" paskyrose su žyme #europeanfilmchallenge. Už tai dalyviai galėjo pelnyti taškus ir laimėti kelionę į prestižinius Berlyno ir Kanų kino festivalius. Šis projektas bus tęsiamas ir 2018 metais.

Šiemet kino žiūrovai Lietuvoje turėjo ne vieną galimybę pamatyti Europos kino kūrėjų darbus ne tik per festivalius. Programa „Kūrybiška Europa" MEDIA prisideda prie filmų sklaidos Europoje ir už jos ribų, tad remia kino kūrėjų darbų patekimą į repertuarus ir kuo didesnių auditorijų pritraukimą. Šios programos pagalba lietuviai kino mylėtojai šiemet išvydo tokius filmus kaip François Ozono „Francas" (Frantz, 2016), italų režisieriaus Paolo Genovese filmą „Tobuli melagiai" (Perfetti sconosciuti, 2016), suomių kino meistro  Aki Kaurismäki filmą „Kita vilties pusė" (Toivon tuolla puolen, 2017) ir kt.

Labai reikšmingas visai Lietuvos kino industrijai šių metų pasiekimas – tai pirmą kartą Lietuvos kultūros tarybos paskelbtas paraiškų konkursas dalyvavimui programoje „Kūrybiška Europa  MEDIA". Pasak šios programos biuro Lietuvoje vadovės Evos Brazdžionytės, tai labai svarbus žingsnis siekiant parodyti deramą dėmesį ir audiovizualinėje srityje dirbantiems kūrėjams. Nuo šiol šio sektoriaus organizacijos galės drąsiau ir aktyviau dalyvauti „Kūrybiška Europa  MEDIA" programoje bei žengti į naujas finansavimo schemas, kuriose Lietuvos atstovų, deja, dar nematyti. Europos Sąjungos programos „Kūrybiška Europa" MEDIA paprogramė yra viena pagrindinių finansavimo priemonių, skirtų remti Europos audiovizualinius projektus. Iš viso paprogramė apima net 14 skirtingų finansavimo schemų, kurių pagalba iš dalies finansuojami europinių filmų, televizijos ir video žaidimų parengiamųjų darbų projektai, filmų platinimas, auditorijos plėtros, patekimo į rinką, kino festivalių ir mokymų iniciatyvos. 

Vilijos Buivydės nuotraukose - prodiuserė Živilė Gallego ir „Skalvijos“ kino centro vadovė Vilma Levickaitė Europos kino apdovanojimų transliacijos „Skalvijoje“ metu.