“Skalvijos” kino centre birželio 22, 23 d. vyks kino forumas “Lyčių montažas: filmai iš posovietinės erdvės“. Tai jau antrasis toks projektas, kurį organizuoja Lygių galimybių plėtros centras su “Skalvijos” kino centru.

Dokumentinių filmų kolekciją „Lyčių montažas: filmai iš posovietinės erdvės“ sudaro 7 filmai iš 7 šalių. Juose analizuojamos aštriausios, nors ir nelaikomos reikšmingomis, problemos kiekvienoje posovietinėje šalyje. Filmuose analizuojamos moterų teisės specifiniuose regionuose, tačiau jų aktualumas yra universalus: smurtas prieš moteris ir žalingos tradicijos (Gruzija, Kirgizija ir Rusija); reprodukcinė sveikata ir moters teisės (Rusija); moterų dalyvavimas viešajame gyvenime (Armėnija); lyčių segregacija darbo rinkoje ir lyčių stereotipai (Ukraina); institucinė diskriminacija prieš moteris (Lietuva); darbo migracija ir sudėtingos jos pasekmės vyrams bei moterims (Tadžikistanas); specifinis skurdas, grindžiamas lyčių aspektu (Kirgizija, Rusija, Tadžikistanas).

Renginį atidarys (22 d. 19 val.) režisierės Inesos Kurklietytės filmas „Kristina Kristuje“ apie Kristiną, Oksfordo universiteto absolventę, kuri negali būti įšventinta dvasininke dėl savo lyties. Kaip pasaulietė, ji gali būti tik kunigo padėjėja. Atsidavusi teologijai ir kitų žmonių švietimui, ji skatina savo bendruomenės moteris ir merginas kovoti už lygias vyrų ir moterų teises Bažnyčioje ir visuomenėje.

Po filmo premjeros Vyskupas ir Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorija apkaltino Kristiną pažeidus bažnyčios mokymą ir uždraudė jai mokyti bažnyčioje ir jos institucijose.

Pirmąją “Lyčių montažas 2” programą (22 d. - 17 val. (orig.k., angl. subt.), 23 d. – 19 val. (rusų k.) sudaro trys filmai. Režisierių Pavelo Kostomarovo ir Antoino Kattino pagrindinės filmo“Rusijos kaimuose gyvena moterys…” herojės - mama ir jos dukra gyvena tipiniame rusiškame kaime. Labiausiai jos kenčia dėl jame gyvenančių girtaujančių vyrų Vaikus auginančioms herojėms tenka bėgti iš namų, kur nuolat patiria smurtą. Valdžia abejinga rusiško kaimo gyvenimui. Režisierės iš Ukrainos Ninos Rudik filme “Kas dainuos lopšinę…” kalba apie Mašos tėvą ir Katios senelį, kurie išėjo tėvystės atostogų Jie vieni iš nedaugelio (46) vyrų, kurie Kijeve drįso pasinaudoti teise į tėvystės atostogas. Mesdami iššūkį tradiciniam vyro maitintojo vaidmeniui, įveikdami socialinę stigmą ir skatindami žmonas realizuoti save, juodu nesijaučia herojais ar išlaikytiniais. Jie džiaugiasi, kad jų asmeninis sprendimas, palaikomas šeimos ir draugų, padėjo jiems ir jų žmonoms pakeisti tradicinius lyčių vaidmenis.  Armėnų filmas “Moterų laimė ar vyrų orumas” (rež. Karina Verdijan ir Nika Šek) atskleidžia dviejų moterų likimus Armėnijoje. Viena herojė pasakoja apie savo patirtį, kai ištekėjusi turėjo atsisakyti menininkės karjeros, ir apie po skyrybų vėl atgautą galimybę save realizuoti kūryboje. Kita herojė - našlė, įsitikinusi, kad moters laimė galima tik namuose, kur vyras – šeimos galva, o moteris – namų šeimininkė. Nors moterų nuomonės skiriasi, abi randa jėgų savarankiškai dirbti ir vaikus.

Antrojoje programoje (22 d. – 20.30 (rusų k.), 23 d. – 17 val. (orig.k., ang. subt.) bus galima pamatyti filmus iš Tadžikijos, Kirgizijos ir Gruzijos. Filmo “Elechek” (rež. Nailja Rahmadijeva) herojė Sairaš su vyru laimingai gyveno daugiau nei 25 metus, kol šis vedė antrą, jaunesnę žmoną. Negalėdama susitaikyti su nuolatiniais įžeidinėjimais ir barniais, Sairaš išėjo iš namų. Bendruomenė ir giminaičiai ją pasmerkė. Skyrybų įstatymas neapsaugo Sairaš, o turto dalybos būtų skausmingas procesas jos vaikams. Tačiau moteris sugebėjo išlikti stipri, nepriklausoma, sugebanti kovoti už savo įsitikinimus. Tadžikų režisierius Georgijus Dzalajevas filme “Naujoji Penelopė” pristato aktualią problemą - vyrų migraciją. Palikę šalį dėl ekonominių ir socialinių priežasčių, jie dirba pavojingomis sąlygomis ir gauna nepastovų atlyginimą. Tadžikistano moterys stengiasi išlaikyti savo šeimą, tačiau kartais jos priverstos tapti antra arba trečia kito vyro žmona, kad galėtų išmaitinti save ir savo šeimą. Dažnai jos primena mitų heroję Penelopę, kuri ilgus metus laukė sugrįžtančio vyro. Režisieriaus Levano Glonti iš Gruzijos (kurio filmas “Svogūninės ašaros” buvo rodomas Gruzijos kino festivalyje) filmas “Sugrįžimas” pasakoja apie Lijos gyvenimą, jos mėginimą susidoroti su praeities prisiminimais: jos tėvas nužudė motiną, ją taip pat dažnai mušdavo. Siekdama nutraukti užburtą smurto ratą, Lija grįžta į kaimą, kur praleido vaikystę. Moteris tikisi “pažadinti” žmones, kurių bendruomenėje smurtas laikomas normaliu reiškiniu, ir parodyti, kad galimi kitokie tarpusavio santykiai.