Spalio 31 diena Paryžiuje, prestižinėje galerijoje „schleicher+lange” vyks Gintaro Makarevičiaus naujo dokumentinio video filmo „Sibiro testamentas” pasaulinė premjera.

 

„Sibiro testamentas” – tai filmas, kuriame žodžiai konfliktuoja su vaizdais. Šis konfliktas sieja prisiminimus, žinojimą ir patirtį. Nufilmuoti „super 8mm” kino juosta archyviniai (apie 1960-1970 metus) nežinomos sovietinės šeimos gyvenimo mirksniai ruošiantis Naujųjų metų šventei disonuoja su užkadriniu balsu, pasakojančiu apie tremtį bei gyvenimą Sibiro dykynėje.

 

Parodoje taip pat bus rodomas šiemet Lugano kino festivalyje Šveicarijoje pagrindinį prizą laimėjęs Gintaro Makarevičiaus dokumentinis filmas „Žiemos paralelės”, pirmą kartą pristatomas Prancūzijos publikai.

 

Tačiau Gintaras Makarevičius parodos atidaryme Paryžiuje nedalyvaus – tą patį vakarą, spalio 31 dieną, 19 valandą,  Vilniuje, „Menų spaustuvėje” vyks jo režisuoto filmo-spektaklio „Katinas Temzėje” antroji premjera. Tai projektas, sujungiantis kiną su veiksmu scenoje. Filmo operatorius - Audrius Kemežys, vaidina žinomi teatro bei kino aktoriai (Sigitas Račkys, Dalia Overaitė, Vytautas Rumšas, Ramūnas Cicėnas ir kt.), bei pjesės autorė Aneta Anra. Scenoje vaidina Andrius Bialobžeskis.

 

Štai ką kūrėjai sako apie spektaklį:

 

Gintaras Makarevičius:

Video naudojimas teatre visada būdavo kaip dekoracijos elementas, o šiuo atveju – filmas ir aktorius scenoje yra lygiaverčiai partneriai, vienas kitą papildantys.

 

Andrius Bialobžeskis:

Vaidinu ne moterišką pusę, o universalią žmogišką būseną – bendras jausmų kategorijas, tokias kaip konfliktiškumas, vienišumas, neprisitaikymas, nesusitaikymas, egocentrizmas. Projekcija yra siužetas, o aš esu tai, kas yra iki siužeto, po siužeto, tai yra – pagrindinės herojės mintys, komentarai, pastebėjimai, jausmai.

 

Aneta Anra:

Rašiau apie aštuoniolikmetę merginą - naivią, svajojančią, snobišką, galbūt vaikišką, „pasikėlusią“. Ji išvažiuoja vasarai į Londoną atostogauti ir „pažiūrėti, kas jai nutiks“, bet, kadangi yra nesavarankiška, patenka į keistas bei kurioziškas situacijas, reaguodama į jas pagal savo charakterį. Bendro tarp manęs ir mano personažo yra tiek, jog abi atostogavome Londone - nors autobiografinių faktų tiek pjesėje, tiek knygoje, yra.

Pjesės veiksmas vyksta Londone, bet tai nėra pasakojimas apie emigraciją. Ši istorija galėjo nutikti Naujojoje Zelandijoje, Italijoje ar bet kurioje kitoje šalyje – tai pasakojimas apie žmonių santykius, pasimetimą pasaulyje bei savo jausmuose, svetimumą.

 

Teatro kritikas Vaidas Jauniškis:

Bialobžeskių duetas pakelia rašytinį ir ekrano siužetą iki draminio teatro rango, ne tik pateisindamas „priešybių vienovę“, bet drąsiai ir įdomiai mesdamasis į naujus raiškos būdus.