Režisierė J. Lapinskaitė: „Jauni žmonės per kiną mokosi suprasti pasaulį“

 „Jauni žmonės, kurdami pirmuosius filmus, kartais panašūs į senus kino vilkus: jie dirba netausodami savęs, neskaičiuodami valandų, tiesiai po mokyklos bėga filmuoti, o paskui renkasi montuoti vieno iš jų namuose. Kartais tokio užsidegimo pasigendu jau tikrųjų studentų tarpe“, – sako kino režisierė Janina Lapinskaitė, nuo rudens vėl dėstysianti „Skalvijos“ kino akademijoje.

J. Lapinskaitė savo gyvenimą su kinu susiejo prieš 4 dešimtmečius. Pasak jos, iki kino būta daug kitų pomėgių – šachmatai, sportas, literatūra, poezija. Todėl ir šeštadienį vyksiančioje „Skalvijos“ kino akademijos Atvirų durų dienoje ji kviečia apsilankyti ne tik pašaukimą kinui jaučiančius jaunuolius, bet ir tuos, kurie nesidomi kinu.

„Jeigu kas galvoja, kad bus didis matematikas, tai jis taip pat galėtų ateiti į Atvirų durų dieną, nes kinas yra labai tikslus mokslas. Jame gerai pritaikoma ir matematika, ir fizika. Gali apsilankyti ir tie mokiniai, kurie kol kas mažai domisi kinu, bet galbūt pažintis su kinu taps gražiu jų gyvenimo etapu“,  – svarsto kino režisierė.

Moko pagarbos kino profesijai

„Skalvijos“ kino akademijoje šiuo metu studijuoja beveik šešiasdešimt 14-18 metų amžiaus mokinių, besigilinančių į vaidybinio bei dokumentinio kino ypatumus, taip pat pasirinkusieji kino teorijos ir analizės kursą.

Šios studijos trunka nuo vienerių iki dviejų metų. Jos apima pasirinktos specialybės bei kino istorijos paskaitas bei praktinius užsiėmimus, kurių metu mokomasi dirbti su kino kamera, parinkti tinkamą apšvietimą, valdyti kitus techninius parametrus.   

Pusmetį su „Skalvijos“ kino akademijos „antrokais“ dirbusi J. Lapinskaitė sako, kad tokios studijos padeda ne tik įgyti tvirtus kino pagrindus, bet ir moko atsakomybės, pagarbos kino profesijai. Mat šiais laikais, kai kiną gali kurti visi, kad ir filmuodami mobiliaisiais telefonais, pasigendama profesionalaus požiūrio į kino profesiją.

„Manau, palaipsniui su kino žiniomis atsiranda atsakomybė už tai, ką ir kaip tu filmuoji, ką nori tuo pasakyti. Juk kino kamera yra savotiškas meninis ginklas, per ją galima išreikšti save, galima kurti ir blogį, ir gėrį“, - įsitikinusi J. Lapinskaitė.

Pasak kino režisierės, „Skalvijos“ kino akademijos studijos parodo ir kokios problemos šiuo metu labiausiai neramina jaunąją kartą. Tai susvetimėjimas, draugystės troškimas, nuolat persekiojantis laiko trūkumas, kai viską darai vienu metu, bet taip nieko ir nepadarai.

Žavisi jaunatvišku maksimalizmu

Labiausiai kino režisierė žavisi akademijos studentų jaunatvišku maksimalizmu, savotišku deriniu dar vaikiškos, nesuvaržytos fantazijos ir jau pradėjusio formuotis supratimo apie kiną.

„Labai smalsu kartu dirbant stebėti, kaip jaunuoliai fantazuoja, kaip klysta, kaip aršiai diskutuoja, gindami savo tiesą, kaip per kiną yra gražiai orientuojami į pasaulio suvokimą ir gebėjimą išspręsti savo problemas“, –  sako J. Lapinskaitė.

Kino režisierė nuogąstauja, kad „Skalvijos“ kino akademija kol kas kas prieinama tik vilniečiams, tačiau siūlo didesniems šalies miestams imti pavyzdį, kaip kad Panevėžyje padarė kino teatras „Garsas“.

O kol kas šeštadienį, balandžio 24 d. 11 val., ji kviečia atvykti į „Skalvijos“ kino akademijos Atvirų durų dieną ir susipažinti su jos dėstytojais – režisierėmis Giedre Beinoriūte, Ramune Čekuolyte, Jūrate Samulionyte, kino kritike Izolda Keidošiūte ir kitais, taip pat dabartiniais studentais, daugiau sužinoti apie čia vykstančius užsiėmimus ir pasižiūrėti dokumentinį filmą apie akademiją.