Netektis. Mirė kino režisierius Almantas Grikevičius (papildyta - patikslintas atsisveikinimo ir laidojimo laikas)

Sausio 4 -ąją mirė vienas iškiliausių Lietuvos kino režisierių -  garsių filmų “Laikas eina per miestą”, “Jausmai” (sukurtas kartu su A. Dausa), “Ave, vita”, “Faktas” ir daugybės kitų autorius Almantas Grikevičius.

Daugelis žinojome, kad Almantas serga, bet ori režisieriaus laikysena ir guvus protas, puiki jo atmintis ir energingos reakcijos į visa aplinkui tarsi apgaudavo laiką, o blogas nuojautas vijo šalin. Praėjusį birželį sveikinome Almantą Grikevičių su 75-mečiu, šiek tiek anksčiau džiaugėmės jo pelnyta Nacionaline kultūros ir meno premija už kūrybinius pasiekimus…

Almantas buvo toks gyvybingas, kad vilties “kažkada, netrukus” susitikti neatėmė net bloga žinia, kad prieš pat šv. Kalėdas Almantą ištiko insultas. Iš ligoninės Almantas, aišku, netrukus pabėgo. Tik šįkart laiką apgauti jam, deja, pavyko trumpam.  

Šiąnakt Almantas Grikevičius išėjo Anapilin. Tai didžiulė netektis Lietuvos kinui ir šalies kultūrai. Netektis, sunkiai apibūdinama ir niekaip neišmatuojama. Kaip neišmatuojami sąžiningumas ar padorumas. Kūrybiškumo versmės ir nuolatinis paisymas moralinių ir etinių nuostatų.

Almantas sukūrė daug mūsų mėgstamų filmų, kurių dėka gerbiame Lietuvos kiną. Almantas padėjo daugybei kolegų ir profesiniais patarimais, ir prisėdęs prie montažinio stalo. Kaip režisierius jis nenuleido rankų ir tuomet, kai viltys kurti filmus buvo visai menkos, - Almantas turėjo jėgų sukurti ir palikti kino kultūrai ir istorijai puikius kolegų ir savo draugų V. Žalakevičiaus ir V. Kalinausko kino portretus.

Visuomet matėme Almantą gerai nusiteikusį, noriai besileidžiantį ir į prisiminimus, ir į dabarties realijų svarstymus. Jis mus visus skatino nenuleisti rankų dėl jo taip mylimo kino – ir visuomet primindamas lietuviškas temas.

Ačiū, Almantai, už tai, kad buvote su mumis šiame laike, mieste, kine…

 ----------------------------

J. Matonio nuotr.