Vilniaus dokumentinių filmų festivalio uždaryme – dokumentinė Mindaugo Survilos poema „Stebuklų laukas“ ir apdovanojimai

8–ąjį Tarptautinį Vilniaus dokumentinių filmų (VDFF) festivalį šeštadienį užvers Mindaugo Survilos dokumentinis filmas „Stebuklų laukas“. Kelerius metus M. Survila stebėjo Budos miške, netoli buvusio Kariotiškių sąvartyno, gyvenančius žmones ir jų kasdienybę, kuri virto dokumentine poema. Pasak režisieriaus, Kariotiškių sąvartyne jis apsilankė netikėtai, kai kolegė doktorantė sociologė, rinkusi mokslinius duomenis disertacijai, paprašė pafilmuoti jos tyrimui.

„Kai tik pirmą kartą nuvažiavome į sąvartyną, iškart supratau, kad vien tik moksliniais tyrimais neapsiribosime  – būtinai reikia sukurti filmą apie šią unikalią bendruomenę. Iš pradžių jautėmės labai nejaukiai, nes visi žmonės į mus žiūrėjo kaip į tuos, „kurie fotografuoja, slapta įrašo pokalbius ir paskui rašo straipsnius spaudoje“. Vietiniai tokių nemėgdavo, nes „tie“ apie juos rašydavo tik iš neigiamos pusės ir gerokai sutirštindami spalvas”, – pasakoja filmo režisierius.

„Stebuklų laukas“ yra antrasis dokumentinis M. Survilos filmas. Jo debiutinis „Susitikimas su žuvininkais“, pasakojantis apie retus paukščius erelius žuvininkus, pripažintas 2007 m. geriausiu Lietuvos dokumentiniu filmu apie gamtą ir apdovanotas filmų apie gamtą kūrėjo Petro Abukevičiaus premija.

„Stebuklų lauko“ premjera šią savaitę įvyko Tarptautiniame Kauno kino festivalyje – jo žiūrovai filmą sutiko itin šiltai. Perimdami estafetę iš Kauno, VDFF organizatoriai tikisi, kad „Stebuklų lauką“ su ne mažesniu susidomėjimu priims ir sostinės publika.

„Matome, kad susidomėjimas dokumentika, ypač lietuvišku dokumentiniu kinu auga. Norinčiųjų pamatyti Audriaus Stonio filmą „Raminas“, kuriuo prasidėjo festivalis, buvo gerokai daugiau nei salėje kėdžių. Tikimės, kad ir „Stebuklų laukas“ bus įdomus VDFF žiūrovui, paskatins pasvarstyti apie kitą ir mūsų požiūrį į jį“, – kalba Vilma Levickaitė, viena iš VDFF festivalio organizatorių ir „Skalvijos“ kino centro vadovė.

Šeštadienį per VDFF uždarymą paaiškės ir trys geriausieji pastarųjų metų Baltijos šalių dokumentiniai filmai. Juos visą savaitę žiūrėjo ir vertino tarptautinė žiuri, pirmininkaujama kino kritiko ir eksperto Tue Steeno Müllerio iš Danijos. Filmus taip pat vertino Irena Taskovski, prodiuserė ir dokumentinių filmų agentė, festivalyje surengusi „Dokumentikos ir arthauzinio kino platinimo“ dirbtuves, bei režisierė Nino Kirtadzé, VDFF pristačiusi filmą „Šis tas apie Gruziją“ („Something about Georgia“, 2010).

Dėl Kazickų šeimos fondo įsteigto piniginio apdovanojimo konkursinėje festivalio programoje varžėsi po keturis estų („Šachta Nr. 8“, „Mados šunys“, „Kvėpavimas“, „Kuku: aš išliksiu“), latvių („Mamos, dukros ir suknelės, „Kaip gyveni, Rudolfai Mingai?“, „Šeimos instinktas“, „Močiučių choras“) ir lietuvių („Barzakh“, „Aš perėjau ugnį, tu buvai su manim”, „Laisvė kurti“, „Mocarto obuoliai“) filmus.

Trims, VDFF žiuri vertinimu, geriausiems Baltijos šalių dokumentikos kūrėjams atiteks 13 tūkst. pinginis fondas.