Lietuvos meno kūrėjų asociacija 2010 metais laimėjo LR švietimo ir mokslo ministerijos paskelbtą neformaliojo švietimo plėtros Lietuvos bendrojo ugdymo įstaigose idėjų konkursą ir 2011 metų rugpjūčio 4 d. su Europos socialinio fondo agentūra pasirašė projekto „Aukštosios kultūros impulsai mokykloms (AKIM)“ finansavimo ir administravimo sutartį, kuri įgalino šio projekto įgyvendinimą (projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo biudžeto). Projekto tikslas – mokyklų bendruomenių atskirties nuo kultūros proceso mažinimas. Tikslingas ir nuoseklus aukštosios kultūros ir jos kūrėjų atėjimas į Lietuvos mokyklas atvers platesnį kultūros suvokimą, kels mokinių kultūrinį ir pilietinį sąmoningumą ir skatins pačius įsijungti į kultūros procesą.

Mokykla Lietuvoje nemažu mastu atskirta nuo kultūrinės visuomenės, į ją veržiasi masinės pramogos. Projektas AKIM siūlo spręsti šią problemą aukštąją kultūrą sistemingai ir nuosekliai atvedant į Lietuvos mokyklas. Tikslingas „srautinis“ kultūros lyderių ir kultūros žurnalų atėjimas į šalies mokyklas bus naudingas ir mokyklų bendruomenėms, ir meno kūrėjams. Į dialogą su mokykla įtraukti kultūros lyderiai (menininkai – nacionalinių ir kt. premijų laureatai, aukščiausio lygio kultūros žurnalai). Virtualaus komunikavimo internetu epochoje tiesiogiai pabendrauti su žymiu menininku tampa dar vertingesne patirtimi. Šiais kontakto nutolimo laikais, kai žmones pažįstame tik per televiziją, internetą, asmeninis kontaktas ir tiesioginis bendravimas daro didelį įspūdį.

Tiesioginis kontaktas tarp menininko ir mokinio – tai raktas įgyvendinant šį projektą.

Projekto partneriais yra 11 meno kūrėjų sąjungų, kurios pasiūlė dalyvauti projekte iškiliausiems Lietuvos menininkams. Tokiu būdu užtikrinta veiklų įvairovė ir kokybė. Kauno Martyno Mažvydo vidurinėje mokykloje jau prasidėjo meninės kūrybos mokymai. Šias pamokas ves iškilūs Lietuvos menininkai. Mokykla turėjo galimybę rinktis šių sričių menininkus: architektus, muzikus, rašytojus, kompozitorius, dailininkus, tautodailininkus, fotomenininkus, kinematografininkus, literatūros vertėjus, teatralus, žurnalistus. Vienos teorinės pamokos trukmė 1 akademinė valanda, vieno praktinio užsiėmimo/kūrybinių dirbtuvių trukmė 1,5-2 akademinės valandos. Pamokos ir praktiniai užsiėmimai vyksta grupėse vidutiniškai po 20 mokinių.

Iš viso projekte dalyvauja 600 Lietuvos mokyklų, Kauno mieste į projektą įsijungė tik 22 mokyklos. Į kiekvieną mokyklą planuojami 5-7 menininkų vizitai. Mokyklos buvo atrinktos savanoriškumo principu. Konkrečios pamokų ir praktinių užsiėmimų temos suformuluotos, remiantis menininkų atsiųstais pamokų planais, kuriuose jie trumpai pristato pamokos temą ir eigą. Pamokose ir praktiniuose užsiėmimuose bus tobulinamos šios mokinių kompetencijos: kūrybiškumas, vaizduotė, meninis ugdymas, būsimų kultūros vartotojų kompetencija.

11 kultūros žurnalų jau kas mėnesį tiekia mūsų mokyklai intelektualius tekstus, nes 11 prestižinių Lietuvos kultūros žurnalų redakcijų projekto laikotarpiu rengia padidinto tiražo žurnalų numerius. Per projekto laikotarpį kiekvieną mokyklą pasieks iš viso 205 kultūros žurnalų numeriai. Tokia sisteminga intelektualinių tekstų ir kultūrinio diskurso „injekcija“ mokyklai sudaro sąlygas aukštąją kultūrą priartinti prie masinio švietimo. Tai ne tik mokinių kultūrinio sąmoningumo gilinimas, bet ir praktinė medžiaga mokytojams bei metodinių prieigų praturtinimas.

Gaunami kultūros žurnalai: „Dailė“, „Fotografija“, „Kelionė su Bernardinai.lt“, „Knygų Aidai“, „Krantai“, „Kultūros barai“, „Literatūra ir menas“, „Metai“, „Muzikos barai“, „Naujasis Židinys – Aidai“, „Tautodailės metraštis“.

2012 m. gegužės 11 d. Kauno Martyno Mažvydo vidurinėje mokykloje kūrybinį užsiėmimą su

dvyliktokais vedė kinematografininkas, scenaristas, dailininkas, animacinių filmų režisieriusAlgirdas Selenis. Jo ir žmonos Aurikos Selenienės sukurti animaciniai filmai:

„Arkliavagio gudrybė“, „Nykšt-pykšt-tukai“ „Neringa“,  „Žemaičių pramotė“, „Moters gimimas“, „Eglė

žalčių karalienė“, „Lietuvių mitologiniai dievai ir būtybės“, „Čigonas ir drakonas“, „Magas“, „Legenda

apie žemaičių milžiną Alcį“, „Giesmė“, „Uosto vartai“, „Narsusis Domertas“, „Kaip varniukė kąst išmoko“

 ir kt. Filmai apdovanoti daugeliu specialiųjų ir tarptautinių prizų.

 

Tai buvo animacinio kino pamoka, skirta moksleivių supažindinimui su šio meno žanro specifika. Rodant vaizdinę medžiagą (ištraukas iš įvairių animacinių filmų), moksleiviai buvo supažindinti su įvairiomis animacinio kino stilistikoms, su animacinio kino kūrimo priemonėmis, išraiškos būdais, kurių pagalba galima sukurti personažus: iš plastelino, tešlos, popieriaus, judinant įvairius buitinius daiktus, rankas ir pan. Visus sužavėjo parodytas 5 min. trukmės eksperimentinis filmas „Magas“, sukurtas tokių efektų pagalba. Režisierius parodė, kad ne tik piešinių, bet ir fotografijų pagalba (fotografuojant kad ir mobiliu telefonu) galima sukurti animacinį filmą. Taip pat jis pristatė įvairias Lietuvoje veikiančias animacinio kino mokyklas, aiškino, kokių žinių bei gabumų reikia, norint į jas įstoti ir t.t.

Daug buvo kalbama apie būtinybę lavinti estetinį skonį, vaizduotę, fantaziją, ugdyti  kūrybiškumą, išradingumą bei savitumą, ieškant naujų, kartais visai paprastų išraiškos priemonių. A.Selenis skatino stebėti, stebėtis ir stebinti, žiūrėti į kūrybinį procesą kaip žaidimą, siekiant, kad ne vien galutinis rezultatas, bet ir pats kūrybinis procesas taptų malonumu.

Pamoka buvo labai įdomi ir naudinga, bet labiausiai sužavėjo menininko paprastumas. Atvažiavo jis drauge su žmona Aurika, kuri taip pat yra animacinių filmų kūrėja, ir su geriausiu draugu – šuniu Džiugu („Nes jis visus džiugina“, – paaiškino šypsodamasis). Ir bendraudamas su vaikais iš karto sukūrė betarpiškumo atmosferą („Aš irgi beveik kaunietis“,- juokavo, - „nes čia mokiausi, studijavau“). Tai nebuvo sausa, teorinė paskaita – tai buvo šiltas prisilietimas prie tikro meno. Pagal visus susitarimus, užsiėmimas turėjo trukti 45 min., bet nuskambėjus skambučiui, mokiniai net nekrustelėjo, o užgniaužę kvapą ir toliau ekrane stebėjo animacijos stebuklus – tikrus meno šedevriukus. O ir režisierius niekur neskubėjo: jis vaikams padovanojo ne tik projekto suvenyrus, bet ir labai brangų dalyką – savo laiką: pamoka išsitęsė iki dviejų valandų ir visai neprailgo. Atvirkščiai, dar pritrūko laiko, kad patiems išmėginti jėgas animacijoje. Ir tikrai – mes, mokytojai, žinome, kad per 45 minutes galima tik paviršutiniškai susipažinti, bet ne giliai pažinti naują dalyką...

Padovanoję mokyklai savo animacinių filmų rinkinį „Lietuvių legendos ir mitai“, pakvietę į vasaros kūrybines dirbtuves, Aurika ir Algirdas Seleniai išvyko atgal į Vilnių. O mes likome – sušildyti meniškų sielų, praturtėję naujomis patirtimis ir įsimylėję animaciją.

 

Auksė Petruševičienė,

Kauno Martyno Mažvydo vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui