Režisieriai /

Juozas Matonis

Filmografija:
Baltam skersgatvy... (2012)
Režisierius / Operatorius
Draugas. Vieno Česlovo Milošo eilėraščio istorija (2011)
Režisierius
Poetas Valdemaras Kukulas (2009)
Režisierius
Dailininkas Silvestras Džiaukštas (2008)
Režisierius
Lietuvos kariuomenės vadai (2008)
Režisierius
Rašytojas Mykolas Sluckis (2008)
Režisierius
Czesławo Miłoszo Vilnius (2007)
Režisierius
Dirigentas Vytautas Miškinis (2007)
Režisierius
Fotografas Algimantas Kunčius (2007)
Režisierius
Kompozitorė Onutė Narbutaitė (2007)
Režisierius
Operatorius Viktoras Radzevičius (2007)
Režisierius
Dailininkas Arvydas Každailis (2006)
Režisierius
Dailininkė Jūratė Stauskaitė (2006)
Režisierius
Kino operatorius Algimantas Mikutėnas (2006)
Režisierius
Kino režisierius Gytis Lukšas (2006)
Režisierius
Skulptorius Gediminas Karalius (2006)
Režisierius
Dailininkas Leopoldas Surgailis (2005)
Režisierius
Dailininkė Gražina Didelytė (2005)
Režisierius
Irena Milkevičiūtė. Lietuviška primadona (2005)
Operatorius
Kino režisierius Marijonas Giedrys (2005)
Režisierius
Kompozitorius Feliksas Bajoras (2005)
Režisierius
Skulptorius Alfonsas Ambraziūnas (2005)
Režisierius
Dailininkas Mindaugas Skudutis (2004)
Režisierius
Ištikimi lietuviškam žodžiui. Jurgis ir Marija Šlapeliai (2004)
Režisierius
Kino operatorius Jonas Tomaševičius (2004)
Režisierius
Kompozitorius Anatolijus Šenderovas (2004)
Režisierius
Latvijos lietuviai. II dalis (2004)
Režisierius
Lietuviai Latvijoje. I dalis (2004)
Režisierius
Rašytojas Petras Dirgėla (2004)
Režisierius
Valstybinis Vilniaus kvartetas (2004)
Režisierius
Animatorius Antanas Janauskas (2003)
Režisierius
Dailininkai Birutė Žilytė ir Algirdas Steponavičius (2003)
Režisierius
Dailininkas Vytautas Ciplijauskas (2003)
Režisierius
Kino režisierius Almantas Grikevičius (2003)
Režisierius
Kompozitorius Mindaugas Urbaitis (2003)
Režisierius
Aktorė Monika Mironaitė (2002)
Režisierius
Dailininkė Dalia Kasčiūnaitė (2002)
Režisierius
Kompozitorius Jonas Nabažas (2002)
Režisierius
Mano širdis - Krokuvoje (2002)
Režisierius
Skulptorius Vladas Kančiauskas (2002)
Režisierius
Dailininkas Algimantas Julijonas Stankevičius (2001)
Režisierius
Dailininkas Bronius Leonavičius (2001)
Režisierius
Dailininkas Igoris Piekuras (2001)
Režisierius
Dailininkas Svajūnas Armonas (2001)
Režisierius
Dailininkė Nijolė Vilutytė (2001)
Režisierius
Gynybiniai įtvirtinimai Lietuvoje (2001)
Režisierius
Palanga. Baltijos plenerai (2001)
Režisierius
Skulptorius Petras Mazūras (2001)
Režisierius
Valdovų rūmai (2001)
Režisierius
Dailininkas Algimantas Kuras (2000)
Režisierius
Dailininkas Leonardas Tuleikis (2000)
Režisierius
Dailininkas Vincas Kisarauskas (2000)
Režisierius
Elegija girgždančiam ratui (2000)
Režisierius
Liga, kurios nežinojome (2000)
Režisierius
Poetas Jonas Strielkūnas (2000)
Režisierius
Sugrįžimas į senuosius Trakus (2000)
Režisierius
Žaltvykslės (1980)
Vaidino

Matonis Juozas (g. 1945 04 12, Ignalinoje), režisierius, kino operatorius, prodiuseris, valstybinės premijos laureatas. Lietuvos kinematografininkų sąjungos narys.

 

Išsilavinimas: 1952 – 1963 m. mokėsi Sudervės (Vilniaus raj.), Vilniaus 15-ojoje, Vilniaus 1-ojoje vidurinėse mokyklose, 1966 – 1970 m. studijavo Sąjunginiame valstybiniame Kinematografijos institute (Maskva).

 

Darbovietės: 1963 – 1966 m. – LKS operatoriaus asist., 1970 – 1995 m. – LKS kino kronikos ir dokumentikos kino operatorius; Nuo 1993 – režiserius, kino operatorius ir nepriklausomas prodiuseris, nuo 1996 – bendradarbiauja su UAB,, Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ LNK TV.

 

Faktai: Lietuvos kino studijoje sukūrė apie 200 dokumentinių kino filmų, kino žurnalų ir kino kronikos siužetų.

 

Apdovanojimai:1974m. Ekologinių filmų. festivalyje (Čekoslovakija) už filmą “Pasaulis po saule” (rež. L.Lazėnas) pelnė Didįjį prizą;  1977 m. Alma Atos kino festivalyje (Kazachija)  už filmą “Noriu būti” (rež. L.Lazėnas)pelnė II Premija. 1985 m.Valstybinės premijos už filmus “Laisvės alėja”, “Laisvės kaina”, “Meilė ir išdavystė” (rež. L.Lazėnas)- laureatas .

 

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos konkurse, „Menininkų portretai“ (Metraštis) pripažinti geriausia televizijos kultūros programa, 2002 m.

Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija ,,Už išskirtinius meno kūrinius“  dokumentinių filmų ciklas „Menininkų portretai“ (Metraštis), 2003 m.

Antrojo Europos filmų festivalio „Integracija. Tu ir aš“ Kolobžege ir Košaline (Lenkija). Specialus prizas „Krištolas 2004“ už dokumentinį filmą „Vilties sala“, 2004 m.

M.K.Čiurlionio labdaros ir paramos fondo ,,Metų apdovanojimai,, -Diplomas   dokumentinių filmų ciklą , , Lietuvos kultūros paveldas,, Nominacija ,,Menininkui  -įsimintiniausiai įamžinusiam Lietuvos istorija savo kūriniuose,, 2007m.

 

Kūrybinė veikla: 1991 sausio 13-osios įvykius filmavo Lietuvos Aukščiausioje Taryboje. Nuo 1993 Baltijos TV, kartu su rež. V.Damaševičiumi, pradėjo kurti videofilmų ciklą “Menininkų portretai”(“Metraštis”). Nuo 1996 bendradarbiauja su UAB,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas” (LNK TV).

 

Kartu su rež. V.Damaševičiumi sukūrė:

 

1.        89 dokumentiniai videofilmai iš ciklo “Menininkų portretai” (“Metraštis”), žymiausi video filmai „Aktorė Monika Mironaitė“, „Kompozitorius Jonas Nabažas“, „Dailininkė Dalia Kasčiūnaitė“, „Dailininkas Vytautas Ciplijauskas“, „Dailininkai Birutė Žilytė ir Algirdas Steponavičius“, „Rašytojas Petras Dirgėla“, „Poetas Jonas Strielkūnas“, „Valstybinis Vilniaus kvartetas“, „Kino režisierius Marijonas Giedrys“, „Skulptorius Alfonsas Ambraziūnas“, ,,Dailininkas Jonas Čeponis“

 

2.        12 dokumentinių videofilmų iš ciklo “Lietuvos kultūros paveldas”, žymiausi video filmai “Vilniaus senamiestis”, “Vilniaus katedra”, “Lietuvos dvarai”, “Technikos paveldas”, “Sugrįžimas į senuosius Trakus”, “Gynybiniai įtvirtinimai Lietuvoje”; „Peterburgo lietuviai“; „Latvijos lietuviai“; „Krokuvoje – mano širdis“, „Czeslawo Miloszo Vilnius“.

 

3.        12 dokumentinių filmų iš ciklo “Įveikti negalią”;

 

4.        9 dokumentiniai filmai iš ciklo “Repeticija teatro pulsas”, žymiausi video filmai „Jono Vaitkaus teatras“, „Henrikas Vancevičius – „Mandragora“, „Oskaro Koršunovo teatras“,, Gintaro Varno-Elekrtai netinka gedėti“.

 

Nuotrauka - autoportretas