Algirdas Araminas gimė 1931.07.01. Panevėžyje. Lietuvių kino operatorius, režisierius. Lietuvos kino studijoje pradėjo dirbti 1958 metais operatoriaus asistentu, vėliau operatoriumi ir režisieriumi. Nuo 1983 metų Valstybinio televizijos ir radijo režisierius.
Pirmasis savarankiškas operatoriaus darbas – filmo ,,Gyvieji didvyriai“ novelė ,,Lakštingala“ Kitos kaip operatoriaus nufilmuotos juostos ,,Svetimi“, ,,Vienos dienos kronika“.
1964 metais parašė scenarijų dokumentiniam filmui ,,Aš-,,Rambynas“, pats jį filmavo ir režisavo.1966 metais kartu su aktoriumi Gediminu Karka pastatė pilno metražo vaidybinį filmą ,,Naktys be nakvynės“. Debiutavo režisūroje novelių filmu ,,Surask mane ‘‘ Jau čia išryškėjo A. Araminui būdingas poetinis žvilgsnis į tikrovę, dėmesys etinėms ir dorovinėm problemoms. (1967). Vieną po kito sukuria du filmus jaunimą ,,Kai mažas buvau“ (1968) bei ,,Maža išpažintis“(1972), kurie ir šiandien lieka vienais įdomiausių lietuviškų filmų apie bręstantį jaunimą, pirmąją meilę, suaugusių ir vaikų konfliktus. Deja, blogiau sekėsi režisieriui dvasinių saitų paieškos perkelti į suaugusiųjų pasaulį. Filmai ,,Laimingas laimės neradęs“ ir ,,Ilga kelionė prie jūros“ nuvylė savo nenatūralumu, banaliais samprotavimais ir pretenzingumu. Toliau A.Araminas grįžo prie jam sėkmingos vaikų, paauglių tematikos. Devintajame dešimtmetyje kartu su rašytoja Violeta Palčinskaite sukūrė trys filmus vaikams ,,Andrius“(1980), ,,Traukinys į Bulzibarą“( 1986), ,,Geležinė princesė“ (1988).
Mirė 1999. O7.12 Vilniuje
A.Araminas apie filmą ,,Kai aš mažas buvau“: ,,Mūsų herojai protestuoja prieš melą, veidmainystę, kaukes, kurias užsideda žmonės. Tik klausimas, kiek suvoktas šis procesas, kiek jis kyla iš vidinės esmės, o ne dėl pozos. Apie tai mes ir norim papasakoti.“
,,Ekran 1969“,178psl.
Apie filmus ,,Kai aš mažas buvau“ ir ,,Maža išpažintis“: ,,A.Aramino herojus (nesvarbu, kad ankstesniame jį vadinome Tomu, o šiame Arūnu) per šiuos kelis metus gerokai ūgtelėjo. Išsaugojęs tą patį potraukį autoanalizei, tokį būdingą jaunystei, Arūnas vis dėlto labai skiriasi nuo abejingo viskam, kas jo nelečia, užsisklendusio (o gal- užsklęsto) Tomo. Įsileisdami į savo filmą ne tik herojaus šeimos dramą – tėvų skyrybas,- bet ir platesnį socialinės aplinkos foną, ,,Mažos išpažinties“ autoriai stebi vaikino reakciją į pačius įvairiausius mūsų gyvenimo reiškinius, montuodami iš jų gana charakteringą mūsų jauno amžininko portretą.“
S. Macaitis ,,Ekrano naujienos“ 1972 vasaris Nr.8
,,Žinome ir jo braižą: santūriai poetišką, ramų, kai reikia – dilgčiojantį skaudžiose vietose.“– J.Visockaitė , ,,Kinas“ 1981 Nr.4
