Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2002-09-27

Neseniai per Lietuvos radiją nuskambėjo programinis „Akropolio kino“ vado pareiškimas: „Filmas – tai saldainiukas“ (norint žodį galima pakeisti dešrigaliu, tualetiniu popieriumi ir t.t.). Panaši teorija vis labiau įsigali ir kino teatruose, kur reikšmingesnis filmas be specialių akcentų tarsi ištirpsta šlamšto jūroje ir net vaizdajuosčių prekyboje. Šagrenės odos permainos Gal tai ir atsitiktinumas, tačiau prekybiniuose vaizdajuosčių punktuose anksčiau galėdavai įsigyti didžiumą lietuviškai įgarsintų pasaulyje, festivaliuose garsėjančių filmų kopijų, o dabar pasirinkimas vis mažėja kaip ta šagrenės oda. Antai naujausia „Melofano“ pasiūla – tik kovinis filmas su agresyvia kojų mėtytoja Cynthia Rothrock „Už įstatymo ribų“, „Atsitiktinis šnipas“ su Jackie Chanu, o tai tereiškia, kad prie kungfu prisidės dar ir įtartino lygio humorėlis. Mes (o ypač mūsų jaunas žiūrovas) esame nuosekliai kvailinami, brukant tą „saldainiuko“ teoriją. ...

2002-09-20

Naminio kino produkcija prekiaujančiose įstaigose – tikras neoficialus amerikiečių režisieriaus Steveno Soderbergho kūrybos festivalis. Nespėjo kūrėjas atsitokėti nuo „Oskarų“ jo „Narkotikų keliui“, nuo visai naujos juostos „Tiesiai priešais“ žlugimo ką tik pasibaigusiame Venecijos festivalyje, o čia... „Mainstreamo“ žingsniai Kad ir pradėjęs karjerą Kanuose apdovanotu pusiau nepriklausomu filmu „Seksas, melas ir vaizdajuostės“, Stevenas Soderberghas sparčiai įsiliejo į Holivudo „mainstreamą“, kepdamas kartais po porą filmų per metus, o todėl negalėdamas būti vienodai stiprus. Lietuvoje DVD diskais pasirodo lietuviškai įgarsintas jo „Narkotikų kelias“, o tokios technikos namie neturintys gali pažiūrėti tą pačią plačiai nuskambėjusią savaip ir menišką juostą per Baltarusijos TV. Truputėlį anksčiau pastatytą „Anglą“ – per „TVcentr“ kanalą. Nors 1999–ųjų Kanuose jis irgi sužlugo, vis dėlto į infernalinį keršytoją, ...

2002-09-14

Dieviškos Tomo Cruise'o šypsenos ir pietietiško populiarių merginų Cameron Diaz, Penelopės Cruz grožio bei temperamento gerbėjams ir gerbėjoms „Melofanas“ siūlo naują licencinę lietuviškai įgarsintą „Vanilinio dangaus“ vaizdajuostę. Mistika, trilerio elementai ir dar seksas – kokie masinantys dalykai! Ne mano kinas Tiesą pasakius, „Vanilinį dangų“ (Vanilla Sky, 2001) traktuoju tik kaip prastesnį ispanų režisieriaus Alejandro Amenabaro filmo „Atmerk akis“ plagiatą. Ne, žinoma, visi juridiniai veiksmai čia buvo įvykdyti ir „Vanilinis dangus“ turi visišką teisę vadintis miglotu „perdirbinio“ („remake“) terminu. Miglotu, nes kitose šalyse perdirbiniai paprastai nekuriami, juos pamėgo tik Holivudas, stokodamas savų originalių idėjų ir spekuliuodamas kone patologišku amerikiečių nenoru girdėti svetimą kalbą, skaityti subtitrus. Mistikai jei ir reikalinga logika, tai savotiška. Ispanų filme ji atitiko gero kino reikalavimus, o amerikiečių ...

2002-09-06

Kažkodėl paprastai manoma, kad užsakomasis žanras kine – iš tų „žemųjų“. Audrius Stonys ir Arūnas Matelis juostą „Skrydis per Lietuvą arba 510 minučių tylos“ irgi kūrė Hanoverio pasaulinės parodos „Expo 2000“ užsakymu. Ir ką gi – ji buvo ne tik Hanoveryje pripažinta ketvirta tarp geriausių, pralenkdama aibę seniausių kino tradicijų šalių. Šis tas lietuviška Pasirodė, kad „Skrydis per Lietuvą“ – visai ne reklaminis klipas, o labai savitas mūsų naujojo (net nedrąsu konkretizuoti „dokumentinio“) kino puslapis, originaliai, lakoniškai pateikiantis šalies įvaizdį. Emocionaliai ir labai techniškai autoriai realizavo paprastą, bet savaip reikšmingą idėją – praskristi kaip aitvarai su kino kamera virš gimtojo krašto, nesibaigiančiame judesyje atskleidžiant marių, kopų ir pilių, miestų skersgatvių ir miškų, senųjų trobų ir dabartinių žmogaus pėdsakų nepaprastą grožį. (Jei tie amžininkų pėdsakai – ir ne visada gražūs, ...