Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2003-03-28

Štai kas būtų papuošęs kino festivalį „Vilniaus pavasaris“! Bet prieš porą mėnesių lietuvių kino teatrai, prieš dvi savaites LNK jau demonstravo ispanų meistro Pedro Almodovaro „Pasikalbėk su ja“ (Hable con ella, 2002), o dabar pasirodė ir licencinė vaizdajuostė. Geri nauji filmai Minimas kūrinys pripažintas geriausiu 2002 metų Europos kino filmu. Jo ironiškas nuoseklumas – moterys, net būdamos komos būsenos, lemia jas supančių vyrų gyvenimą – pagauna nuo pirmo iki paskutinio kadro, jo keisti personažai (pavyzdžiui, moteris matadorė) įtikina, kad ir kaip tam priešintumeis. Apskritai juostoje „Pasikalbėk su ja“ ispanų Maestro tarsi šiek tiek atsinaujino, bent jau atsisakė jo širdžiai visuomet mielų, spalvingų kaip pietietiškas karnavalas transvestitų figūrų. Pagalvojus, net keista, kad Almodovaro kūriniai, anksčiau visuomet įtraukdavę į smagią lyčių painiavą, būdavo palankiai sutinkami net šia prasme vis dar labai puritoniškoje Lietuvoje. ...

2003-03-21

Kaip tik dabar, kai rašomos šios eilutės, JAV armija jau įsiveržė į neutralią teritoriją tarp Irako ir Kuveito. „Niekieno žemė“... (Atsiprašau už stulbinantį vaizdajuostės leidėjų neraštingumą, tarsi Lietuva jau merdėtų po baisaus karo.). Kai „Omni Laikas“ jas išleis, karas jau liepsnos. Dėl aktualijų Neva lokalaus karo, turinčio galimybių peraugti į didelį, aplinkybėmis siūlyti pasižiūrėti „Niekieno žemę“ (No Man's Land, 2001 – aišku, ne „Niekeno“, kaip parašyta ant viršelio) – garsų, Kanuose ir „Oskaru“ pernai apdovanotą filmą – šiek tiek rizikinga. Nors kuo gi lieka gintis mums, audrai artėjant, jei ne tokiu tamsiu kaip jauno bosnių režisieriaus Daniso Tanovičiaus humoru. Prisimindamas vieną nesenų Sarajevo pavietės karų, autorius įveda mus į negailestingą absurdišką situaciją, kai bejėgiai dėl mažojo žmogaus likimo pasirodo visi – ir Jungtinės Tautos, ir žiniasklaida, kaip visuomet labiau besidominti sensacingumu, ...

2003-03-16

Ant parduotuvių prekystalių voliojasi nauja licencinė vaizdajuostė su dailiu Cate Blanchett veideliu „Šarlotė Grei“. Pirkėjų ir nuomininkų entuziazmo kažkaip nematyti. Kažko vis stinga Negi „Šarlotė Grei“ (Charlotte Gray, 2001) – toks prastas filmas? Ne, ten viskas lyg ir savo vietose – ir II pasaulinis karas Europoje, ir špionažinė, ir meilės istorija, ir retro stiliaus grožybės. Bet kaip neblogai aktorei Cate Blanchett stinga kažkokio trupinėlio nenusakomos auros, kuri galėtų ją paversti tikra žvaigžde, taip ir pats filmas palieka kažkokį nepilnumo įspūdį. Pirmiausia jam stinga dramaturginės logikos: ir kam reikėjo britų „šnipę“ Šarlotę Grei išmesti su parašiutu virš okupuotos Prancūzijos, jeigu ji ten neturi jokių konkrečių žvalgybinių užduočių, o užsiiminėja tik „amūrais“? Panašų klausimą galėtum pateikti ir puikiai („Potvynis“, „Mano nuostabioji karjera“ ir kt.) australų režisierei Gillian Armstrong. Koks velnias ...

2003-03-07

Tarp naujų licencijuotų lietuviškų vaizdajuosčių anonsų matyti nedaug kam ką sakantis pavadinimas „Visu grožiu“. O štai nemažu šriftu surinkta režisieriaus Steveno Soderbergho pavardė bet kam pasakys jau daugiau. Madingas – nereiškia nuoseklus Juosta „Visu grožiu“ (Full Frontal, 2002), kurioje vaidina ir populiarioji plačiaburnė Julia Roberts, ir Davidas Duchovny, o epizode šmėkšteli net pats Bradas Pittas, pernai visiškai sužlugo Venecijos kino festivalyje. Nors amerikietis Stevenas Soderberghas šiandien ir labai populiarus, jam priekaištauta, kad septynių draugų santykių istorija, besirutuliojanti per 24 valandas, labiau primena ne jo paties seno gero filmo „Seksas, melas ir videojuostos“ neformalų tęsinį, o tiesiog autoplagiatą. Draugai susieina ir išsiskiria, kažkas kažką myli, kažkas norėtų, kad jį mylėtų visai kitas žmogus, kažkas (tai kaip tik D. Duchovny personažas) – apskritai nepataisomas savimyla. Kaip suprasti, kur herojai sako tiesą, ...