Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2003-04-26

„Garsų pasaulio įrašų“ firma išleido – jeigu ne tiesiogine prasme klasikinį filmą, tai bent tokį, kurį galima priskirti „naujajai klasikai“. Šiandien Lucas Bessonas jau visai suamerikonėjo, bet 1985 metų jo „Metro“ (Subway) dar išsaugo ir prancūzų, ir avangardinio kino tradiciją. Klaidinama specialiai ir netyčia Tuo metu atstovaudamas prancūzų „naujajai naujajai bangai“, „neobarokui“ (taip tai buvo apibūdinama filmo pasirodymo metu), o iš tiesų – pačiam tikriausiam postmodernizmui, Lucas Bessonas „Metro“ sąmoningai painioja visas kortas, jo nelabai gerbiamo siužeto linijas prilygindamas požeminių komunikacijų tinklui ir ne vieną jų nutraukdamas aklikeliu. Gražus jau pats neįprasto, klaidinančio filmo moto. Po Sokrato „Būti – vadinasi, veikti“, po Sartre'o „Veikti – vadinasi, būti“ pacituotas Sinatra, tiksliau, visai absurdiškas jo priedainis „Ju bi du bi du“. Variacija „to be“ ir „to do“ temomis filme klaidi, iš ...

2003-04-18

Niūriai, iš padilbų, nuo naujos vaizdajuostės viršelio žvelgia senosios (XIII amžius) Korėjos karys. Jų kalba „karys“ skamba „musa“, todėl malonu, kad nebepakartota klaida: Lietuvos ekranuose filmą absurdiškai vadino „Kariu Musa“. Pasaulio madingieji Prisirinkęs lokalių ir tarptautinių prizų puikus filmas tuomet neįtiko tik, žinia, nenuspėjamo skonio lietuviams. O „Karys“ (Musa, angl.The Warrior, 2001) įdomus kaip tik tuo, kad istorijoje randa modernių aspektų. Net tik diplomatinėse gudrybėse, ne tik kruvinoje kaimynų – korėjiečių, kinų, mongolų – „draugystėje“. Pati jauno herojaus Ju Solo išvaizda – ilgi juodi besiplaikstantys plaukai, balti marškiniai ir baltas lengvas apavas, juodas faktūriškas apsiaustas – ir gerai išsiskiria spalvingoje filmo aplinkoje, ir kažkuo neapčiuopiamai primena gero skonio šiuolaikinį roko dainininką. Ju Solo – buvusio vergo, atgavusio laisvę – charakteris, nors yra motyvuotas pirmiausia istorinių ...

2003-04-11

Lietuvoje galima įsigyti ar išsinuomoti normalią vaizdajuostę su kultine jaunimo juosta „Bėk, Lola, bėk“ (Lola rennt, 1998). Dabar mergina (Franka Potente) bėgs maratoną dėl savo žioplo mylimojo (Moritzas Bleibtreu), palikusio pinigus metro, jau namų ekranuose. Vokiškas fenomenas Žinoma, iš buitinės logikos taško jauno vokiečių režisieriaus Tomo Tykwerio kūrinys neišlaiko nė menkiausios kritikos. Ir krepšys su 100 tūkstančių markių, neapdairiai – kad būtų filmas – paliktas po žeme, ir reikalavimas grąžinti pinigus per 20 minučių, kai dar reikia juos turėti, – ne pačios įtikimiausios detalės. O vis dėlto filmas, atvirai ir talentingai sukurtas ekspresyvia klipų stilistika, įtraukia taip, kad apie realiuosius motyvus čia tiesiog nebelieka laiko galvoti. Simpatiški jauni herojai (ir F. Potente, ir M. Bleibtreu, neseniai matytas „Eksperimente“, susilaukė nemažai užsieninių pasiūlymų), kvapą gniaužiantis, visai kaip vaikystėje, magiškasis kino ...

2003-04-04

Sužlugęs kino teatruose naujas prancūzų filmas „Seksas yra komedija“ (negi lietuviai taip rimtai baidytųsi sekso?) pasirodė licencijuota vaizdajuoste. Gal namie nebebus tų kompleksų? „Natūralai“ ir gėjai Prancūzų režisierė Catherine Breillat buvo labai puldinėjama už ankstesnius savo erotiškus filmus, ypač už ir Lietuvoje rodytą, atstumiančių fiziologinių detalių kupiną „Romaną“. Matyt, tam, kad ateityje galėtų filmuoti viską, kas ateis į jos galvą, didele dalimi užpildytą erotinių fantazijų, menininkė lyg indulgencijai ir sukūrė šį naują filmą. „Seksas yra komedija“ (Sex Is Comedy, 2002). Filmas taip pat kartais net šiek tiek juokingas. Mat jis – kone autobiografinis, režisierę čia kuria nebloga aktorė Annie Parrilaud (lyg Breillat „alter ego“), o toji stato, aišku, erotinę juostą. Vargšė, kaip jai sunku! Kadre turi dulkintis vaikinas ir mergina, ši kaprizinga, ir tai dar būtų nieko, bet jau bernelis – tyliai užsispyręs ...