Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2003-09-26

„Naminės“ ir „visuomeninės“ kino filmų žiūrėjimo pasiūlos Lietuvoje kaunasi vis aršiau. To pavyzdys – ir ateinanti savaitė. Naujienos – tiesiai į namus Ar seniai kino teatrų publiką bandė užkariauti pasaulyje pripažintas vienu drastiškiausių per metus filmas „Tėvo Amaro nusikaltimas“ (El crimen del padre Amaro, 2002)? Prieš porą mėnesių, o kitur jis dar ir teberodomas. Bet blizganti lietuviška vaizdajuostė – jau čia. Ir filmas – nors meksikietiškas, bet ne serialų lygio. Tai jums ne šviesios atminties „Jesenija“ (ją vis reanimuoja baltarusių TV). Tiesa, tas pradedantis šventikas Amaras – irgi dailus kaip iš paveikslėlio, bet jo daromi darbai, nesugebami sutramdyti instinktai jau nebėra tokie dailūs. Labai „juodai“ besibaigianti į Meksikos katalikų profesionalų aplinką panardinta „love story“ negailestingomis, keistomis detalėmis primena siurrealisto Luiso Bunuelio, ilgai dirbusio Meksikoje, ir negalėjusio čia nepalikti atminties, ...

2003-09-19

Atrodytų, neprivalėčiau reklamuoti nemėgstamo amerikiečių „Soliario“ (Solaris, 2002). Bet, viena, jis atitinka pagrindinę mūsų – naujųjų filmų – temą, o, antra, nesulyginus su A. Tarkovskio juosta, negi suvoksi, ką galima padaryti iš tos pačios medžiagos. Naujienos – ne vien pažadai Esame pratę nepatikliai žvelgti į visokius galimų deputatų pažadus, tad ir kino demonstruotojų išankstinis optimizmas ne visuomet atrodo pamatuotas. Bet iš tiesų: ateinančią savaitę ir per TV apstu naujų žadėtų filmų, o jau ką kalbėti apie vaizdajuostes. Lenkų fantasto Stanisławo Lemo apysaką „Soliaris“ šį kartą, po AndrejausTarkovskio versijos, kurioje matėme ir Donatą Banionį, ir jautėme pačią žmogaus egzistavimo mįslę, vėl ekranizavo neblogas, tik labai nelygiai dirbantis amerikiečių režisierius Stevenas Soderberghas. Banionio astronautą Krisą Kelviną vaidina neblogas komedijų aktorius George'as Clooney, bet kai jis taria rimtesnį tekstą, prieš ...

2003-09-12

Šįkart namų ir miesto kinas labai jau siejasi. Sostinės „Lietuvos“ kino teatre kaip tik prasideda suomių kino savaitė. Jei kam nepakanka šešių senesnių ir visai naujų filmų, jūsų paslaugoms – dar ir vaizdajuostė „Rukajervio kelias“ (Rukajärven tie, angl. Ambush, 1999). Sutinku su kritika Apskritai gal antrą kartą gyvenime (po „Žmogaus be praeities“) regiu suomių filmą, išleistą lietuviška vaizdajuoste. Gal šiek tiek prasiplės tų leidėjų vaizduotės ribos? „Rukajervio kelio“ veiksmas rutuliojasi ką tik prasidėjus II pasauliniam karui, ant suomių ir rusų Karelijos sienos. Tai filmas, vaisių nuo dangaus neraškantis, bet galintis būti pavyzdžiu lietuvių kinematografininkams – kaip aiškia, patrauklia kalba, į istorijos pamoką įtraukiant ir tragišką „love story“, sudominti ne vien savus, bet ir pasaulio žiūrovus, mažai ką apie tą naujausiąją Suomijos istoriją girdėjusius. Rezultatas akivaizdus: Olli Saarelos filmą pirko daug šalių, ...

2003-09-05

Kadras iš Emiro Kusturicos filmo „Katytė juoda, katinas baltas“ Po ilgų svarstymų geriausiu šios savaitės filmu, transliuojamu per televiziją, esu linkęs subjektyviai paskelbti Emiro Kusturicos čigonišką fantaziją „Katytė juoda, katinas baltas“ (Crna macka, beli macor, 1998), o vaizdajuoste – detektyvą „Saulėlydis“ (Twilight, 1998), kuriame surinktas kone visas Holivudo žvaigždynas. Tamsios aistros – su humoro priemaiša Gerai žinomas Holivudo režisierius Robertas Bentonas („Kramer prieš Kramerį“, „Nėra kvailių“ ir kt.) 1998 metų „Saulėlydyje“ surinko tikrai fantastišką aktorių ansamblį. Paulas Newmanas, „žydriausių akių pasaulio kino aktorius“, kaip jį linksniuodavo spauda, šiame stilingame kūrinyje vaidina „buvusį“. Buvusį mentą, buvusį vyrą ir tėvą, buvusį girtuoklį, o dabar – tik pavargusį privatų seklį. Aktoriaus meistrystei metai nedaro neigiamos įtakos; tą galima pasakyti ir apie kitus jo žymius kolegas, ...