Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2003-10-31

Nemanykite, prašom, kad kino komentatoriai – tokie jau nuobodūs, sausas pažymių žvaigždutes terašantys žmonės. Noriu pasigirti, kad, ką tik grįžęs iš visokių egzotiškų kraštų, ir kino bei vaizdajuosčių repertuare noriau pastebiu ką nors romantiškesnio. Antai dvi lietuvių kalba vaizdajuostės – „Laivas“ (Das Boot, 1981) ir „Laivas vaiduoklis“ (Ghost Ship, 2002). Kitokiomis manieromis Žymaus vokiečių režisieriaus Wolfgango Peterseno, kūrusio ir nepaprasto grožio romantinę pasaką „Begalinę istoriją“ su jos besišypsančiais drakonais, „Laivas“ šiandien vadinamas klasika, tačiau savąja maniera filmas rodo autoriaus gabumų amplitudę, kadangi yra visiškai realistinis, tarp mechanikos judesių įterpiantis atpažįstamus žmones. Tai nelengvai išmąstomas kūrinys apie vieną vokiečių povandeninio laivo reidą tais laikais, kai reikėjo, Hitleriui paliepus, žudyti. Bet kitaip negalėjai išgyventi pats. „Laivas“ – ne teisinantis fašizmą, bet ...

2003-10-17

„Čikaga“ (Chicago, 2002) buvo sutikta pavydėtinai ir net kiek, įtartum, nesuprantamai, – penki „Oskarai“... Šiandien nuo Niujorko Brodvėjaus iki Londono Vest Endo muzikinių teatrų moterys traukia daineles apie tai, kaip jos užmušė savo niekingus vyrus, ir vietoj teisingumo triumfuoja šou ir šlovė scenoje. Moteris su kalašnikovu ir jei ji – ne Lara Kroft, – naujas akcentas pramogų sferoje. Bet apdovanojimai ir populiarumas suprantami. Pats siužetas nebūtų labai originalus, išskyrus minėtą akcentą: vyrus sudorojusios moterys (lyg ir pelnytai, nes – už tai, kad jas mušė, ilgus amžius nuo Ievos laikų jos kentė pažeminimą, už vyrų girtuokliavimą ir visas kitas nuodėmes) pakliūva į kalėjimą, bet jas išgelbsti populiarumas, o su juo – ir atidesnis žioplų teisėjų įsigilinimas į bylas. Kadangi Amerikos svajų fabrikus valdo šlovės troškulys, čia jis apima ir socialinį, jei ne buitinį teisingumą. Pakliuvusi į kalėjimą Roksi Hart (Renee Zellveger)... ...

2003-10-10

„Garsų pasaulio įrašų“ firma pradėjo gražią iniciatyvą. Jie leidžia vaizdajuosčių su klasikiniais Charlie Chaplino filmais kolekciją. Jau pasirodė pirmoji – nemirtingas, įvairias kartas juokinęs ir tebejuokinantis kūrinys „Aukso karštligė“ (The Gold Rush, 1925). Kaip kinta tradicija Pats Chaplinas teigė, kad jo 1925 metų filmo pagrindas – dokumentalus: tikrai pasitaikydavo, kad Aliaskos aukso ieškotojai, maisto atsargas išsėmę, imdavo valgyti savųjų batų odą. Bet tai tik išeities taškas. Tradicinis „mažasis žmogus“ Čarlis iškeliauja paskui pulkus tvirtų kailiniuotų vyrų vilkėdamas kaip visada – be šiltų drabužių, su nepakeičiamu katiliuku ant galvos. Avantiūristų odisėja – beprotiškai juokinga. Kai speigas ir pūga suveja į vieną ant bedugnės krašto prisilipdžiusią trobelę net tris aukso ieškotojus, jų žiaurūs tarpusavio santykiai, jų bado sukeltos haliucinacijos, priešingai lūkesčiams, verčia kvatoti iki ašarų. Neatpasakojamas ...

2003-10-03

Taip jau sutapo, kad dauguma filmų, apie kuriuos šį kartą tenka kalbėti, siejasi su egzotiškais kraštais, keistomis situacijomis, savaip ypatingais žmonėmis, iš koto verčiančiomis klaidomis, nesuvokiamais pavadinimais. Banali kasdienybė lieka mums. Po nepažįstamus kraštus Atrodo, nieko tokio ypatinga nebūtų naujoje lietuviškai išleistoje vaizdajuostėje „Saulės ašaros“ (Tears of the Sun, 2003), nebent autorių noras suvesti drauge senstantį amerikiečių šaunuolį Bruce'ą WiIlį su italų madingąja gražuole Monica Bellucci, pasižiūrėti, koks trileris gali iš to išeiti Bet svarbiausia, čia, aišku, aplinka. Juodajame kontinente vyksta karai, atsidavusi Jungtinių Tautų gydytoja (aišku, Bellucci) ten gelbsti pabėgėlius. Veteraną B. Willį siunčia gelbėti nuo visokių blogiukų, jos, ir tų jos globotinių. O džiunglės, knibždančios pavojų – ir gamtinių, ir pačių žmonių sugalvotų, realistiškų ir ne visai – nepaprastai dėkingas fonas tokiam scenarijui. ...