Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2004-08-28

Prisipažinsiu, per olimpines žaidynes ir man neteko pasižiūrėti kai kurių pasižymėtų filmų. Koks kinas susilygins su tokia įtempta gyvenimo dramaturgija, kuri lėmė, tarkim, disko metiko Virgilijaus Aleknos kelią į auksą? Šeštadienis Kažko kinematografiškai ypatingo, žinoma, nereikia laukti ir pirmosiomis savaitės dienomis, kai sportinės Atėnų aistros dar tebesiaučia. Bene įdomiausias filmas – amerikietės Kathryn Bigelow, kuriai pastaruoju metu mūsų namų ekranuose labai sekasi (neseniai parodytos ir jos „Keistos dienos“, ir „K–19“) 2000 metų kūrinys „Vandens sunkumas“ (The Weight of Water, 2000). Iš esmės tai dvi istorijos viename – dabarties žmonės mėgaujasi atostogomis, bet tuo pačiu metu nepamiršta ir darbo, tiria XIX amžiaus pabaigos dvigubą žmogžudystę. Autorė neblogai susidorojo su nelengvu uždaviniu, juolab kad jai padėjo Elizabeth Hurley, šiemetis „Oskaro“ laureatas Seanas Pennas, kurį šią savaitę dar irgi pamatysime, bei kiti ...

2004-08-20

Nors sporto orgijos Atėnuose tebesitęsia, filmų, rodomų per televiziją, repertuaras, palyginti su praeita savaite, šiek tiek pagerėjo. O gal tai ir nesusiję, gal tai grynas atsitiktinumas – kas žino? Šeštadienis Iš kelių šeštadienio komedijų karaliauja senutė „Tutsi“ (Tootsie, 1982). Pati herojė – jokia, aišku, ne senutė, „tootsie“ kaip tik reikštų „meilutę“, štai kad tik filmas su moteriškai persirenginėjančiu Dustinu Hoffmanu – nebejaunas, bet, keista, lyg ir nesenstantis, viltingas. Anglų – bet ne juodojo, o buitinio humoro gerbėjams skirta irgi nebejauna juosta iš režisieriaus Geraldo Thomaso optimistinio ciklo, pavadinta „Darbuokitės, daktare“ (Carry on Doctor, 1967); pastaruoju metu kiek artimiau susipažinęs su medikais, esu visomis keturiomis už jų pasirinkimą satyrų objektais. Šiame fone gerokai pralošia naujesnė italų komedija „Gyvūnėlių terapija“ – dėl neplanuoto absurdiškumo, dėl pačios personažų idėjos grobti aktorę ...

2004-08-13

Sportas nurungė kiną. Namų ekranuose šią savaitę vien tik Atėnai, na, dar „popsas“, nauji aistringi serialai valytojoms, na, dar trečiaplaniai rusų ir amerikiečių filmai, kuriuos ir priešui nepatogu būtų parekomenduoti. Televizijų logika: kas žiūrės? Remdamasis ja, planavau nė neieškoti „Omni laiko“ taip nemėgstamų iliustracijų, kol nepastebėjau, kad į darbo savaitės pabaigą vis dėlto šmėkšteli keli geri filmai. Ne, kinas – neišnaikinamas, nors kai kam to kracho ir labai norisi. Šeštadienis Kelios vidutinės komedijos. Kai prancūzų filmo titruose pamatai neišvaizdaus, pliktelėjusio Gerard'o Jugnot pavardę – žinai: komizmas bus populistinis, skirtas vidutiniajai – ir žemiau – klasei. Toks ir „Tandemas“ apie kažkokius radijo žaidimus, kur Jugnot į porą dar duotas persenęs Jeanas Rochefort'as. Kitokio – anekdotinio – pobūdžio humoras „puošia“ rusų komediją „DMB“, nors internete tų karinių anekdotų gali prisirinkti kur kas šmaikštesnių. ...

2004-08-07

Kadangi Lietuvos platinimo firmos leidžia filmus vaizdajuostėmis masiškai, bet gerų tarp jų reta, oi reta, į „Namų kiną“ tik retsykiais patenka ir tokie kaip šiandien skirsneliai. Vis šis tas. Vaizdajuostė Tiesą pasakius, jos dar nėra, ji dar tik „Melofano“ firmos anonsuose. Pasirodys greitai – nepražiopsokite. Šis patarimas – bendraminčiams, kurie visai negalvoja, kad „kinas – tai gyvenimas“, ir kuo kruopščiau ekrane atkurta besparnė buitis, tuo filmas geresnis. „Pieno kaina“ (The Price of Milk, 2000) – Naujojoje Zelandijoje gimusio „magiškojo realizmo“ pavyzdys. Režisierius Harry Sinclairis nelenda kaip jo draugas Peteris Jacksonas į atvirą fantastiką. Jauna besiblaškančių įsimylėjėlių pora, karvių ferma – pakankamai realūs dalykai. Tačiau veiksmas rutuliojasi ne bet kur, o senųjų čiabuvių maorių tikėjimų pritvinkusioje žemėje. Todėl mirtinai automobilio partrenkta vietinė senutė, pagulėjusi, atsikels, kažką nepiktai ...