Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2004-12-31

Kartais pamanau, ar kokios Tanzanijos televizija leistų sau tokius triukus kaip lietuviškosios, ir tuoj susitramdau: neįžeidinėk, vyre, Afrikos! Kalbu apie aną kartą mano karštai rekomenduotą, daugelio tarptautinių institucijų įtrauktą į 100 geriausių pasaulio filmų sąrašą vokiškąjį „Skardinį būgnelį“. Pirmadienį kabelinė „Vinita“ parodė vien jo nuotrupą, o likusį 1 valandos ir 2 minučių filmo laiką užėmė šnekos apie anticeliulitą bei „karštus pupuliukus“ – ir taip iki ryto. Kaltų nėra. Šeštadienis Šios rekomendacijos darosi pavojingas užsiėmimas, nes pirmasis apspjauto žiūrovo įtūžis atsisuka, žinoma, prieš patarusįjį. Juk tai anaiptol ne vienintelis toks skandalas („Aš – Dina!“ per tą pačią „Vinitą“ buvo paįvairinta nežinomos prancūzų komedijos gabalais, programas įžūliai kaitalioja, filmus trumpina ne prasčiau už sovietų cenzorius ir „rimtesniais“ save laikantys TV kanalai). Na, apie „Skardinio būgnelio“ ...

2004-12-24

Per šią šventinę savaitę ypač išlenda industrinė kino pusė. Visi laikraštukai su TV programomis visiems filmams diplomatiškai stato po dvi žvaigždutes. Nenorėdamas nei pats paskęsti išsišiepusios fizionomijos konvejeryje, nei jūsų paskandinti, paminėsiu tik po vieną filmą dienai. O kartais ir tokio nebus... Šeštadienis Šeštadienį, per Kalėdas, individualiai išskiriu jau, žinoma, ne kartą matytą holivudinį neva šlagerį „Pabėgęs traukinys“ (Runaway Train, 1985). Intymios Kalėdų nuotaikos jis, suprantama, neatitinka, bet negi išplėstinės triukšmingos reklaminės akcijos, kažkodėl pasivadinusios vaidybiniais filmais, ją atitinka geriau? Čia bent jau yra tvirta profesija ir kai kurie su nacionaliniais mentalitetais susiję originalūs minties žybsniai. „Pabėgęs traukinys“ – apie dar vieną pabėgimą iš kalėjimo, nors tokių istorijų amerikiečių kine yra buvę tūkstantis ir viena. O čia – ta antroji, kurios nesupainiosi su ankstesnėmis. Žiaurus, ...

2004-12-17

Ir atėjo Kalėdos. Ką aš su ne savo filmais galiu bepridurti? Šeštadienis Kažkokių infantilių filmų diena. Atrodytų, veiksmo komedija „Šnipų klubas“, kurioje gera britų aktorė Lesley Ann–Down nusileidžia iki demoniškos piktadarės Ievos, vadovaujančios teroristams skirtoms slaptoms laboratorijoms, turi šiokį tokį „alibi“ pačiame žanre, o ir rodoma vaikišku laiku. Tačiau štai jums vokiška kone epinė, kone antifašistinė drama „Niekur Afrikoje“ (Nirgendwo in Afrika, 2001), kurios režisierė Caroline Link pelnė net „Oskarą“ už geriausią 2002 metų užsienio kalbos filmą. Ir ką gi: žydų šeimos bėgimas iš nacistų Vokietijos net į egzotišką Keniją, irgi, nepaisant laurų, mirgėte mirga tų pačių infantiliškų sprendimų, juolab kad viena filmo herojų – mergytė, anksčiau už kitus šeimos narius imanti suvokti rasinių prietarų beprasmybę. Graži Afrikos gamta, įspūdingi raganosiai. TV3 tebežaidžia su Švarcu, kuris, naujausiais spaudos ...

2004-12-10

Pradėsiu nuo kelių atsako žodžių korespondentams. Žiūrovei, labai norinčiai pamatyti Fellini „Saldų gyvenimą“, teks sekti TV11 kanalo, turinčio šią puikią kino freską ir dažnai ją kartojančio, programas. Jau nebe pirmąsyk pasigirstančios pretenzijos, kad apžvalgą būtų neblogai dar penktadienį pasiskaityti darbe, – ne tuo adresu. Na, o agresyviam skaitytojui, pasivadinusiam „yla“, priminsiu, kad jo minimas „idijotas“ rašomas be „j“ raidės. Tai tiek. Šeštadienis Greitai, matyt, visai nebeliks realistinių komedijų, regėsime vien tik humorą su fantastiniu pamušalu. Štai ir šiandien tokių kūrinėlių bent keletas: „Pasidauginime“, nebespėdamas visko gyvenime aprėpti, dauginasi pats Michaelis Keatonas. Tiesa, gal ateityje tai atrodys kur kas realiau, o 1996–aisiais, kai filmas buvo statomas, jei tik neklystu, dar nebuvo nuklonuota nė avelė Doli. Seserys (pagal filmą) Nicole Kidman ir Sandra Bullock – irgi tarsi nuklonuotos, abi apdovanotos mistinėmis ...

2004-12-03

Šią savaitę žadu pakartotinai pasižiūrėti vieną seną Federico Fellini filmą. Žinoma, tai nėra kategoriška rekomendacija jums: gal ir tapau neįdėmiu ieškovu. Bet tos pusiau profesionalios, amžinai kartojamos juostos jau taip nusibodo... Šeštadienis Amerikiečių režisieriaus Alano J. Pakulos „Velnio nuosavybę“ (The Devil's Own, 1997) LNK, matyt, specialiai pervardijo „Velnio sėkla“, kad publika lauktų seniai jos pamėgtų Kosto Smorigino ir Eugenijos Pleškytės. Kam tie žiūrovų painiojimai? Gal Harrisono Fordo, vaidinančio padorų airių kilmės policininką gyvenantį Niujorke, ir Brado Pitto, pasirodančio šventa neapykanta liepsnojančiu IRA teroristu, pora nėra tokia jau prastesnė? Kita žvaigždė Michaelas Douglasas dar nebūdamas Catherine'os Zeta–Jones vyru, o todėl gal labiau besirūpinąs profesija, puikiai atlieka neurotiško šiuolaikinio piliečio, kurį gali išvesti iš pusiausvyros menkiausia smulkmena, paveikslą filme „Man jau gana!“ (It's ...