Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2005-03-25

Ridensime margučius ar žiūrėsime per dėžę filmus? O gal užteks laiko suderinti ir vienam, ir kitam? Su Velykom! Šeštadienis Keistai besigretinančių filmų diena. Antai nacionalinė televizija tarsi savo malonumui demonstruoja televizinę komediją „Mano siaubingi metai“ (My Horrible Year!, 2001), kurioje paauglė, klaidingai pagalvojusi, kad tėveliai žada skirtis, daro viską, kad šeima tos ir nenumanomos bėdos išvengtų. O „kad reikia“, tai tas kanalas rodo „Mariją, Jėzaus motiną“, ir dar tokiu laiku, kai nei filmo, nei Pernillos August, Mariją vaidinančios, vis tiek nežiūrės net patys dievobaimingiausieji. Kaip šiandien paaiškėja, visiems baisiai reikia Rembrandto paveikslų. „Spąstuose“ (Entrapment, 1999) jo drobę nori pavogti ir šarmingas, artistiškas vagis džentelmenas Seanas Connery's, ir efektinga draudimo agentė Catherine Zeta–Jones. Nors režisierius Jonas Amielis – toks pat senas lapinas, kaip ir Connery herojus, statęs Shakespeare'o žaidimus ...

2005-03-21

Pastarojo meto spaudą, TV laidas ir ypač pokalbių svetaines užplūdo vienintelė tema: lietuvių kino finansavimas. Visi supranta viską. Pasirodo, kiekvienas lietuvis – potencialus kino režisierius. Tapęs juo, maudausi svetimuose piniguose, nieko nedirbu, o kad kas nors stogą bankui užstato, filmą baigti norėdamas, tai čia netipiškas reiškinys. Tegyvuoja meno saviveikla! Šeštadienis Kadaise Lietuvoje buvo išleista literato ir gamtininko Farley Mowato knyga „Nebijok vilko“ („Never Cry Woolf“) (Never Cry Wolf, 1983). Labai patraukli, patrauklus – ne tik vaikams – ir filmas, nukeliąs žiūrovą į Kanados tundrą, kurioje mokslininkas (Charlesas Martinas Smitas), turėjęs išankstinę užduotį sukompromituoti vilkus kaip nepaprastai žalingus gyvūnus, visiškai pakeitė nuomonę ir tapo karštu jų gynėju. Šiandien repertuaruose galima rasti ir tokių prasmingų, ir labai linksmų juostų, ir neblogos pramogos. Prie pastarosios priskirčiau ne du banalius veiksmo filmus ...

2005-03-11

Egzotiškos, net mažai girdėtos kinematografijos (Iranas, Argentina, Kuba, Urugvajus, Uzbekija) šią savaitę lyg kiek nustumia visas tas, iš kurių gerai žinai, ko laukti. Ar čia tik man taip atrodo?.. Šeštadienis Jei kas neseniai matė kažkurio – nebepamenu – kanalo vėl primintą žavią prancūzų komediją su Pierre'u Richard'u „Žaisliukas“, tas gali akivaizdžiai įsitikinti, kaip tos už vandenynų nuperkamos geros idėjos supaprastėja, suprastėja, tampa vulgarios. Kaip tik toks šiandien rodomas ano filmo amerikinis rimeikas „Amerikietiškas žaisliukas“ (The Toy, 1982) – apie milijonieriaus sūnelio kaprizus. Permainos akivaizdžios. Neatrodo originali „Praradusio atmintį“ (Novo, 2002) idėja. Vien pavadinimas primena dešimtis šia nelaime spekuliuojančių, dažniausiai kriminalinių juostų. Bet naujame prancūzų ir ispanų filme pabodusi medžiaga pasukta kitu kampu. Taip, herojus nebepažįsta žmonos ir sūnaus, jis net susideda su repo gerbėjais, tačiau ...

2005-03-06

Kai mane keiksnoja – tegul ir kvailiausiai, mažiausiai motyvuotai, – pagal lietuvišką folklorą aš „augu kaip ant mielių“. Ponai, galit mane ir mulkiu, ir dar negražiau vadinti, manęs tai neužgaus, o kad kinu – tegul visai ir ne „manuoju“ – domitės, džiugina. Ir tai ne pataikavimas, kurio taip ir neišmokau. Šeštadienis „Seni bambekliai“, kuriuos abejingai minėjau aną savaitę, turi ir tęsinį. Matyt, šiek tiek suvokdami, kad jų humoras prėskokas, į Jacko Lemmono ir Walterio Matthau kompaniją autoriai šįsyk įtraukė tokią egzotišką paukštę kaip pati Sophia Loren. Ar nuo to „Seni bambekliai 2“ (Grumpier Old Men, 1995) geresni? Komedijų šiandien yra ir daugiau. Australų filme „Trečias nereikalingas“ eksploatuojamas gėjų ir tik tariamų gėjų motyvas, bet kad labai išradingai ar linksmai – nepasakyčiau. Įdomiau žiūrėti naują Juleso Verne'o klasikinio romano „Aplink Žemę per 80 dienų“ (Around the World in 80 Days, 2004) perdirbinį. ...