Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2005-05-27

Vienas korespondentų nepatenkintas urzgia: ko čia sėdėti prie televizoriaus, kai oras pagerėjo. Be abejo! Bet juk šios apžvalgos niekada nieko neįsako, o tie, kurie vis tiek žiūri TV, kartais perskaitę ir nepraleidžia ko nors geresnio, tegul tai retai pasitaiko... Šeštadienis Maloniausia šį šeštadienį bus paneigti savo paties anksčiau reikštą nusivylimą ir pasižiūrėti Kanų festivalyje lietuvių filmuotą reportažą. Pokalbiai – populiariausio kino forumo fone, ant legendinio raudono kilimo – su Šarūnu Bartu, Joeliu Chapronu, Edvinu Pukšta ir kitais žymiais kinematografininkais vyks vis įdomėjančioje laidoje „25 kadras“, kurią nacionalinis kanalas, gaila, menkai reklamuoja ir kurios nemažai kino mėgėjų apskritai dar nėra atradę. Paskui jau nersim vien tik į Ameriką, nors šiandienos amerikiečių repertuaras ir nėra pats standartiškiausias. Galima pasižiūrėti truputį „moteriškai“ sentimentalią (mat pagal moters romaną) dramą „Tai, kas svarbiausia“ ...

2005-05-20

Netrukus mums į draugiją piršis Egipto princas ir Drakono širdis, Mergina vorė ir linksmins Desertui – sekso vakarėlis. Tai vis pavadinimai TV siūlomų filmų, kuriems tingisi net burną aušinti. Šioje aplinkoje pasirodys keli naujesni ar prasmingesni filmai. Bet jeigu „popsinimo“ procesas vyks taip aktyviai, visos Stepoko pastangos nebeturės prasmės. Šeštadienis Savaitė kažkodėl rutuliojasi su 2001 metų amerikiečių filmo „Pilkoji zona“ (The Grey Zone, 2001) ženklu. Šiandien dramą rodo BTV, o TV1000 kanalas jai skyrė net tris seansus. Kokia čia dabar ketverių metų senumo sensacija? Ne, nei sensacija, nei kokiu didesniu meniniu atradimu, nors čia ir vaidina dailioji Mira Sorvino, nekvepia, tiesiog rodo televizijų planuotojų atmestiną darbą. Daugiau aktoriaus, nei režisieriaus Time'o Blake'o Nelsono kūrinys – taurus ir labai rizikingas sumanymas, kai kuriose šalyse dėl žiaurumo rodomas tik 18–kos sulaukusiems. Žiaurumas, matyt, pateisintas: kalbama apie ...

2005-05-13

Pasitaiko ir tikrai gerų, reikšmingų, ir silpnesnių filmų. Taip turbūt bus visuomet: svarbu – įvairovė. Šeštadienis Bent keli šiandienos filmai sukurti naudojantis fantastiniais motyvais. Tačiau fantastikos gerbėjams ankstoka džiaugtis: juosta juostai nelygi. Kai kurie filmai – vaikiški, kaip trumputis „Knygų valdovas“ (The Pagemaster, 1994), užfiksavęs mažamečio aktoriaus vunderkindo Macauley Culkino populiarumo apogėjų. Čia jo herojus Ričis užeina į biblioteką ir ten mistiškais būdais patenka į pačių knygų puslapius. Net dalyvauja žinomų literatūros personažų animaciniuose nuotykiuose, nes pats protarpiais tampa multipersonažu. Keistas sutapimas: ir kitame, naujesniame šiandienos filme – argentiniečių juostoje „Dibu“, artimesnėje daugiau komikso tradicijai, taip pat siejama vaidybos stichija ir animacija. Amerikiečių drama „Apolo 13“ (Apollo 13, 1995) paprastai yra reklamuojama kaip besiremianti realiais faktais apie vieno kosminio laivo ...

2005-05-06

Savaitės specifinis bruožas – daugiau naujų filmų. Gaila, kaip tik senesnieji paprastai geresni, o šio principo išimtys – retos. Šeštadienis LTV siūlo net du naujus prancūzų filmus, vienas kurių – televizinis „Įsimylėjęs“ – pasakoja apie bedarbių meilę ir kokiomis nors reikšmingesnėmis meninėmis ypatybėmis nepasižymi. Antrąjį – „Ponas Batinjolis“ (Monsieur Batignole, 2002) – sukūrė žinomas prancūzų aktorius ir režisierius Gerard'as Jugnot („Pino, paprastas faras“ ir kt). Paprastai apie rimtus dalykus šis kiek populistinių polinkių autorius bando kalbėti su šypsena. Toks ir jo rodomas filmas, sukėlęs diskusiją: vieni džiaugiasi, kad Prancūzija pagaliau turi savo atitikmenį italų pagarsėjusiai tragikomedijai „Gyvenimas yra gražus“ – mat abiejuose keliamos žydų genocido per karą problemos, o siaubas supriešinamas su juoku, kiti mano filmą esant paviršutinišku ir netaktišku. Apolitišką poną Batinjolį, nelauktai sau pačiam ...