Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2005-06-24

Savaitės situacija tradicinė: filmų nėra – filmų yra. Mat skoniai skirtingi, ir net didžiausias keikūnas norėdamas sau ką nors susiras. Šeštadienis Dieną, kai visa šeima namie, rodomas tipiškas „šeimyninis“ filmas, visai nereiškiantis, kad ekrane bus daugybė vaikučių ar žvėriukų. Ne, amerikiečiai sugeba sieti žanrus, filme „Tėtis“ (Dad, 1989) jie irgi mikliai laviruoja tarp sentimentalokos dramos ir lengvos komedijos. O problema – ne tokia jau menka: Volstrito verslininkas (Tadas Dansonas) sužino, kad jo 75–metis tėtis (Jackas Lemmonas) jau visai prie mirties. Per tą laiko likutį abu tampa artimi, kokie anksčiau tapti niekad neturėdavo laiko. Šis filmas lyg tikrai tapo atsisveikinimu su puikiuoju dramatiniu („Dingęs be žinios“) ir komišku („Džiaze tik merginos“) universalu Jacku Lemmonu, po „Tėčio“, tiesa, išgyvenusiu bene dešimtmetį, bet ankstyvesne šlove jau nebegaubtu... Yra mano paprastai mėgstamų Azijos juostų, tačiau šiandieninės ...

2005-06-17

Net iš pat pradžių, vos pradėjęs šioje apžvalgų košėje virti, įsivaizdavau, kad atsiras asmeninių priešų dėl to, kad, pavyzdžiui, drįstu nežiūrėti to ar kito serialo. Būkim pakantesni vieni kitiems! Aš taigi jums pakantus (kartais), bandau įsivaizduoti visą tą skonių įvairovę. Šeštadienis Gana rimto – bent jau savais ketinimais – repertuaro diena. Žinoma, tarp šiojo pasitaiko antrinių ir tretinių kūrinėlių (ypač vidutinybė triumfuos šį penktadienį), kaip kokia prancūzų TV juosta „Mano svajonių meilužis“ apie madam, panorusią paprovokuoti vyro jausmų atsišviežinimą. Arba naujas, tačiau prieš autorių norą kiek komiškas „Naujasis Alkatrasas“; visi ligtoliniai filmai apie griežčiausią JAV Alkatraso kalėjimą buvo sunkūs, įtempti, o šio sumanymas atidaryti kalėjimo filialą... Antarktidoje tikrai vien šypsnį kelia. Greta bene vienintelės šiandien komedijos „Brunas“ apie vunderkindą vaikelį, kurį pati režisavo slopstančios ...

2005-06-10

Kai tik vasara, tai natūralu, kad prastėja TV repertuaras, o pretenzijų gausėja. Ypač linksma, kai piktas korespondentas pasirašo: „Žmogus“. Ir ne mažiau. Šeštadienis Šiandien – televiziniai filmukai, mano, pripažįstu, retokai žiūrimi serialai, o dar – katastrofų kino žanras, išnirsiantis ir trečiadienį. Finansinė „Dantės viršukalnės“ sėkmė netrukus įkvėpė ir kitą panašios medžiagos filmą „Ugnikalnis“ (Volcano, 1997). Čia išsiveržimas vyksta Los Andžele, o prieš bėdą, kuri dėl meistriškų specialiųjų efektų tikrai įtikina, irgi kovoja geri aktoriai – tarp jų šiemetis Kanų laureatas Tommy Lee Jonesas, Anne Heche, kiti. Gerokai menkesnė atkarpa iš Kanadoje sumanyto televizinio ciklo „Gamtos šėlsmas“ – „Tornadas“, kuriame tą labai šykščiai parodytą įsišėlusią gamtą bandoma dar susieti ir su šiokia tokia mistika. Taigi pavadinimas gal net kiek klaidina... Apstu visokių piktųjų dvasių, besilinksminantiems britų ...

2005-06-03

Atėjo tas metas, kai ir į TV serialus nebegali numoti ranka. Antraip liks vien žinomų aktorių seni vaidmenys ne pačiuose geriausiuose jų filmuose. Šeštadienis Štai ir šiandien man bus bene įdomiausia palyginti iš TV ciklo išpeštą vieną „Advokato Perio Meisono“ (Perry Mason: The Case of..., nuo 1986) atkarpą su visai neseniai per LTV2 Retrospektyvą demonstruota mūsų, lietuviškąja, visai neprasta Earlo Stanley Garnerio detektyvo ekranizacija „Visi prieš vieną“, kurioje Periu Meisonu buvo pavargęs Juozas Budraitis. O dar televizinė dviejų serijų „Šuns širdis“ – bene geriausias atvejis, kai vienintelį kartą ekrane yra pajusta fantasmagoriškos Michailo Bulgakovo prozos intonacija. Ne veltui tas pats režisierius Vladimiras Bortko šiuo metu ekranizuoja – atrodo, ir kino, ir televizijos versijas – „Meistrą ir Margaritą“, romaną, kurį irgi gadino, kaip išmanė, įvairių šalių kino žmonės. Ne, ne, žinoma, utriruoju spalvas: mažuosiuose ekranuose ...