Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2005-07-29

Po to, kai 40–metį šventusiame sostinės „Lietuvos“ kino teatre paaiškėjo, kad labai daug niekada nemačiusių, atrodė, visur išrodyto Emiro Kusturicos filmo apie čigonus, dingo ir manieji kompleksai dėl pakartojimų. Šeštadienis Vasara tebesiaučia su Louis de Funesu, puikiai atitinkančiu jos karštį. Šį kartą žandaras Kriušo ir jo kolegos gauna į policiją žavių merginų stažuotojų – per jas ir komiški rūpesčiai. Filmą „Žandaras ir žandariukės“ (Le gendarme et les gendarmettes, 1982) rodo LNK, o trečiadienį dar kartoja TV1000 kanalas. Taigi nervingo gudruolio – aukšto lygio komiko, kokio taip stinga šiandieniniam prancūzų kinui, visur pilna. Šiandien apskritai gausu žanrinio kino pavyzdžių. BTV tebetęsia vidutinį kanadiečių katastrofų ciklą; tik šiandien katastrofa – be gigantiškų gelmių, ji vadinasi paprastai „Gaisras“ (Nature Unleashed: Fire, 2004). Žinoma, tai irgi ne kilimėlio, apanglėjusio nuo neatsargiai numestos nuorūkos, ...

2005-07-22

Nemažai televizinių naujojo kino premjerų. Dauguma – per maskvietišką 1 Baltijos kanalą, gal bent taip mus masinantį. Aš to kanalo irgi nemėgstu, bet vaidybiniai filmai patys vietos nesirenka. Šeštadienis Kartą gavau žiūrovo, „ginančio“ nuo manęs Rutgerį Hauerį, laišką. Kažkoks nesusipratimas: aš irgi labai vertinu šį žydraakį melancholišką olandų aktorių, žinau, kad net tada, kai jis vaidina šlageryje, filmas bus gilesnis negu panašios Stallone, Van Damme'o ar Dudikoffo juostos. Taip ir su „Arktikos šalčiu“ (Arctic Blue, 1993), kuriame Haueris – susigyvenęs su laukine Aliaskos gamta medžioklis, žinantis, kad neišgyventų kalėjimo narve, o tai jam gresia dėl besiginant nušauto žmogaus. Gaila, kad kanalas pakeitė originalų pavadinimą: „Arktikos ilgesys“ tikrai labiau atitinka ir filmo pobūdį, ir aktoriaus specifiką. Šeštadieniais lietuvių kanalai vis dar neapsieina be katastrofų filmų. Šįkart „Vulkano pabudimas“ (Nature Unleashed: ...

2005-07-18

Galima žiūrėti. Galima tinginiauti. Galima tinginiauti žiūrint – o tai, kiek man žinoma, – daugelio idealas. Šeštadienis Tiesą pasakius, būtų galima įdėti per visą puslapį vulkaniškojo būtųjų laikų prancūzų komiko Louiso de Funeso portretą ir tuo šią apžvalgą užbaigti. Mat šiandien rodoma komedija „Žandaras pramogauja“ (Le gendarme en balade, 1970) nėra vienintelis Funeso pasirodymas šią savaitę, jo bus ir kituose kanaluose. Gal ir prasminga: dinamiško komiko ir mūsų, tingiai susmukusių prie TV, kontrastas. Juk de Funesas toks – jis suvaidins už save, mane ir dar tris. Amerikiečiai juokauja kiek kitaip, be to pamišusio žydiškai prancūziško tempo. Johnas Travolta nori praturtėti (ar bent jau išvengti bankroto) „Laiminguose skaičiuose“ per loterijas, o Adamas Baldwinas – trokšdamas Vašingtone įkurti savą taksi firmą. Tai gana koloritingas – tiesa, labiau antraplaniais personažais – filmas „Kolumbijos apygardos taksi“, irgi išsaugantis ...

2005-07-08

Nors TV premjerų šią savaitę beveik ir nematyti (o gal – būtent dėl to), repertuaras – visai padorus. Pavyzdžiui, įmanoma netgi išvysti praleistų šedevrų. Šeštadienis Tai, kas pasakyta, visiškai neliečia šios dienos: turbūt jeigu antrasis San Remo dainų vakaras, visi privalo pamiršti kiną ir tralialiuoti sau itališkai, pritardami televizoriui. Galima nebent išskaičiuoti pavadinimus – ir jie tuoj pasakys viską. „Kikboksininkas“ – šimtametė žanro ir Jeano–Claude'o Van Damme'o klasika. „Girtas meistras“ – Honkongas, kovos, Jackie Chano miela jaunystė: bet kada tai buvo... „Įpykęs policininkas“ – taip, Chabrolis, taip, tipiškas prancūzų detektyvas, bet silpnesnis negu anksčiau, o be to, rodytas prieš kelias savaites. Be to, man panašu, kad nuolatinis personažas inspektorius Lavardenas neturi tiek charakteringumo, kad galėtų pretenduoti kad ir į belgo Erkiulio Puarė ar ruso Fandorino šlovę. „Gamtos šėlsmas: žemės drebėjimas“ – ...