Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2005-11-25

Po truputį artėja reikšmingiausios žiemos šventės. Aišku, telekanalai visas įdomybes naivokai taupo joms, tarsi besiorientuodami į vienišių, kuris per Kalėdas nepasitrauks nuo dėžės. Bet būsimo atšvaitai kartais suspindi ir dabar. Šeštadienis Savaip šventine įmanoma pavadinti juostą „Kur nuneša sapnai“ (What Dreams May Come, 1998) – iš tų raminančiųjų juostų, kuriose, kaip tarkim, S. Spielbergo „Visada“, tikinama, kad įsimylėjėliai, ir palikę šią ašarų pakalnę, tokiu ar kitu būdu dar susitiks. Robino WilIiamso Krisas, žuvęs avarijoje ir patekęs į holivudiškai labai efektingą („Oskaras“ už specialiuosius efektus) rojų, susitinka savo aname pasaulyje užmigdytą šunį, draugų. Bet ar jis ras žmoną (Annabella Sciorra), kuri, nebetekusi jėgų gyventi, įvykdė nuodėmę pati pasitraukdama? Juk ji pagal taisykles dabar visai kitoje amžinybės direktorijoje... Klasikinė – kas, kad tik 1990–ųjų – komedija su jaunučiu, o todėl dar nuoširdžiu ...

2005-11-18

Labai jau nelengva rasti kino premjerų, ko nors neregėto. Kai kurias dienas neplanuoju nė įsijungti televizoriaus. Šeštadienis Na, štai, pareiški ką nors taip trankiai, o paskui įsižiūri įdėmiau ir pamąstai: filmų daug, gal jie tokiu ar kitu aspektu ir bus kam nors (o man?) įdomūs. Gal nekirsti iš peties? Nuo „Aklo įniršio“ (Blind Fury, 1989) triukšmingos sėkmės tarp veiksmo filmų prabėgo jau 15 metų. Nors per tą laiką ekranuose buvo ir kitų (pavyzdžiui, „Zatoiči“) aklų kovotojų už teisingumą, gal vėl pribrendo laikas pamatyti Rutgerį Hauerį ir bent palyginti? O gal kas nors mielai prisimins Regimantą Adomaitį O'Henry apsakymų televizinėje ekranizacijoje „Trestas, kuris žlugo“ (Trest, kotoryj lopnul, 1983), gal kas apskritai nematė šio garsaus lietuvio vaidmens? Gal atsiras norinčių išstudijuoti automobilių magnato Henry Fordo biografiją, juolab kad televiziniame filme „Fordas. Žmogus ir mašina“ (Ford: The Man and the Machine, 1987) ...

2005-11-11

Kaip matote iš parinktų nuotraukų, šįkart galėsime pasidžiaugti egzotiškesnėmis kinematografijomis. Aišku, Holivudas irgi niekur nedings. Šeštadienis Mūsų TV ekranuose pasirodo vis daugiau telefilmų, paprastai kuriamų per porą savaičių. Žinoma, tai pigiau kanalams, bet pigesnė ir pati prekė, siūloma žiūrovams (niekad programose nepaminint „TV filmas“). Iš tokių šiandien – amerikiečių „Dono psichoanalitikas“, kurio autoriai užsimojo parodijuoti nei daugiau, nei mažiau, o patį „Krikštatėvį“. Žinoma, F. F. Coppolos trilogija seniai pateko į klasikos Olimpą, o šiojo dono Vito (Robertas Loggia) istorijėlę pamatę, pakikensim ir tuoj užmiršim. Panašios savo lygiu ir prancūziškos „Fobijos“, neva „moksliškai“ prabylančios apie paranormalius psichologijos reiškinius, bet iš esmės primenančios kaimo bobutės tikėjimą visokiais aiškiaregiais... Apie amerikietišką „Soliarį“ (Solaris, 2002), kurio žymūs autoriai, panašu, apskritai ...

2005-11-04

Saulė dar vis triumfuoja. Kino teatruose apstu premjerų ir įdomių renginių. Namų kino reikalai – ne tokie saulėti, bet dar ne beviltiški. Šeštadienis Tenka pradėti nuo komplekso „be kaltės kaltas“. Mat aną sykį, kiek nustebęs, kad ukrainiečiai ištraukė iš skrynios italų klasiką „Trys broliai“, dar pasitikrinau STB svetainėje: taip, Francesco Rosi, tas pats filmas, kurį norėjau prisiminti darsyk. Deja, 1 valandą nakties per STB prasidėjo „Trys broliai“, bet visai kiti – naujesnė, tik visiškai paika prancūzų komedija. Išvada, kad ne vien Lietuvoje stinga profesionalumo ir kairė ne visuomet žino, ką veikia dešinė, – ne tokia jau džiuginanti. Viliuosi, kad buvau vienas toks pelėdžiukas, o kiti žiūrovai tuo nakties metu gal užsiiminėjo malonesniais dalykais, pavyzdžiui, saldžiai knarkė. Šis šeštadienis irgi daug džiaugsmo nežada. Tiesą pasakius, visai nesinori darsyk prisiminti kvailoką komediją „Paukšteli, spruk“, kur dar gana jaunas ...