Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2005-12-30

Prasideda Nauji 2006–ieji. Mūsų fronte ypatingų stebuklų jie, deja, nežada, nors šventės dvelktelėjimų čia yra. Šeštadienis Per Naujuosius, kaip jau įprasta, – aibė šventinių paties įvairiausio lygio koncertų (jau žavėjausi religiniais juodaodžių spiričiuelais per, deja, rusišką kanalą „Kultura“), naujų serialų. Yra ir filmų, net premjerų, bet jų parinkimas dažniausiai atitinka ne patį reikliausią skonį. Na, kaip pažiūrėsi... Paaiškinsiu mintį. Tarkim, tarakonai jums kelia alergiją. Tokiu atveju jokiu būdu neužtaikykit į „Džo butą“ (Joe's Apartment, 1996), nes šventinė nuotaika bus tuoj sugadinta. Mat provincialas Džo, norintis Niujorke padaryti muzikanto karjerą, apsistoja name, kurio nenaudėlis savininkas nori jo vietoje pastatyti kalėjimą, bet jam labai kliudo kalbantys, dainuojantys ir apskritai originaliai mąstantys... tarakonai. Kadangi prieš šiuos padarėlius neturiu nieko prieš (žinoma, gal todėl, kad manajame bute jie dar ...

2005-12-23

Tik užsimink, kad nori šventės, ir štai ji užlipina tau akis, ausis, net nosį sacharinine mase. Viešpatie, kokia mąstymo inercija!.. Šeštadienis Viskas prasideda jau nuo pavadinimo – lenkai Kūčių rytą atveria kino puslapį „Mažasis angeliukas“. O tada jau viskas lekia vis didesniu greičiu, kaip ir privalo būti visuomenėse, per pusamžį išmokytose mąstyti vienodai. „Kalėdų karštinė“ su Švarcu, „Kalėdiniai namų džiaugsmai“, „Profesija – Kalėdų senis“, net siaubingo skonio (tiksliau, beskonybės) „Peliukas Stiuartas Litlis“, nes per Kalėdas priimta kalbėti, tegul net meluoti, kaip jautriai mes mylime mažuosius savo brolius. Aptarinėti tokių proginių juostų neįmanoma, su jomis galima nebent susitaikyti, perjunginėjant kanalus ir regint vis tą patį. Jeigu ekrane – ne tiesioginės Kalėdų emocijos, tai dažniausiai filmai, išsikovoję šeimyninių, visuomet džiugiai laukiamų, reputaciją: guvi fantastinė komedija „Vyrai juodais drabužiais“, ...

2005-12-16

Keista savaitė. Pradžia, atrodo, jau jau primins šventes, o vėliau vėl įstringama žiauriame kasdieniame kine. Šeštadienis Senas doras komedijų „Vienas namuose“ ciklas dar kartą įrodo – kuo daugiau norima išspausti pinigų iš vienintelės geros idėjos, tuo apverktinesni būna rezultatai. Šiandien demonstruojamas ketvirtasis ciklo filmas, kad ir sukurtas neseniai, kad ir tiesiogiai susijęs su artėjančiomis Kalėdomis, palieka bene liūdniausią autoplagiato įspūdį. Gabusis Macauley Culkinas augo kartu su filmais, bet nebėra čia ir jo. Man tai primena situaciją su Hario Poterio atlikėju kine: jau paskutinėje dalyje nebejutai suinteresuotumo vaidmeniu, o iš naujausiojo, netrukus ir mūsų kinų ekranuose pasirodysiančio „Hario Poterio“ fotografijų piktai žvelgia sukąstų dantų jaunuolis – maždaug, kiek aš begaliu būti jūsų visų klounu?! Įdomi aktorė Bridget Fonda pasirodo sumoderninta Sniego karaliene to paties pavadinimo naujame miniseriale. Nei geriau, ...

2005-12-02

Keli stiprūs filmai namų aplinkoje – visai neblogai. Juolab kad vilniečiams reikia rezervuoti laiko ir gruzinų kino festivaliui, ir Arūno Matelio juostos premjerai. Šeštadienis Visiškai aišku, kad galingų JAV organizacijų FTB ar CŽV darbuotojai nežiūri kino. Antraip jie, kad ir grieždami dantimis dėl autorių neprofesionalumo, būtų išvydę „Trečiąjį pasaulinį karą“ ir išgelbėję Ameriką. Keista: nors juosta paika, kartais – matyt, iš nevilties – ji reklamuojama net kaip... sportinė (dalis veiksmo vyksta stadione), vis dėlto 2001 metais ji „sufantazavo“ tuos teroro aktus, kurie iš tiesų įvyko Rugsėjo 11–ąją, lygiai dviem mėnesiams po filmo premjeros praslinkus, o dar po mėnesio – ekrane numatytą biologinės atakos pavojų. Dar vienas įrodymas, kad nelabai protinga atskirti kiną nuo rimtųjų problemų... „Trečiajame pasauliniame kare“ prieš prasidedant terorui siaučia beisbolas, o „Pakvaišę dėl amerikietiško biliardo“, kaip ir rodo ...