Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2006-02-24

Turino sportai sekmadienį baigiasi, bet nuo to nelengviau: geri nauji (o tokių apskritai nedaug) filmai sunkiai prieinami arba dėl beprotiško laiko, arba dėl kanalo, o vidutinybė klesti kaip visada. Šeštadienis Šiandien galime įsitikinti, kad Prancūzijoje damos baigia užkariauti kiną. Jeanne Labrune pasirašė neatsakingą komediją „Jums puokštė“ (C'est le bouquet!, 2002), kurioje nesusipratimų dėl gėlių puokštės virtinė primena gal tik prancūzų bulvarinio teatro tradicijas. Rimtesnė juosta – „Karaliaus dukterys“ (Saint–Cyr, 2000), kurios jauna kūrėja Patrizia Mazuy tėvynėje netgi pelnė 2000 metų Jeano Vigo prizą, duodantį jaunimui tarsi kokį pasitikėjimo avansą. Tiesa, ten filmas – kaip ir visur pasaulyje – vadinasi „Sen Syras“, pagal vietovę, kurioje dar XVII amžiuje buvo įkurtas kilmingų merginų pensionas. Šią idėją realizavo Liudviko XIV favoritė madam de Mantenon, kurią kaip visuomet išraiškingai kuria Isabelle Huppert. Nors kūrinys ...

2006-02-18

Šioji žiemos sportų savaitė sudavė kinui per TV jei ne mirtiną smūgį, tai labai rimtą. Sporto fanai laimingi, o mūsų bent akys pailsės. Šeštadienis Ne, iš tikrųjų, kinui savaitė tokia nepalanki, kad net žadančios rubrikos šį kartą pasuoja, o „Elito kino“ nebus apskritai. Gal kam labai elitinė atrodo anglų melodrama „Vyro ašaros“? Pirmiausia perspėsiu, kad daug kas ją matė pavadinimu „Žmogus, kuris verkė“ (The Man Who Cried, 2000) – nesupainiokit. Režisierė Sally Potter turi avangardistės reputaciją, o jau aktorių pavardės – nuo Christine'os Ricci iki Olego Jankovskio ir Johnny Deppo, epizodinį čigoną vaidinančio. Bet filmui, reklamuojamam kaip tikra istorija, katastrofiškai stinga būtent autentiškumo. Žydų bėgimas iš ankstyvosios sovietų Rusijos ekrane atrodo kaip pramoginė (ir, žinoma, boheminė) kelionė. Autentiškumą žada ir komedijos „Lopas“ Adamsas“ (Patch Adams, 1998) autoriai, netgi kišdami į filmo titrus kažkokio ...

2006-02-10

Žiemos olimpiada mums, kino mėgėjams, – ne kliūtis. Juk šią savaitę – ir Vasario 16–osios šventė, ir dar Valentino diena. Vadinasi, priderinti filmai. Šeštadienis Norisi banaliai atsidusti: kaip bėga laikas... Iš tiesų, atrodo, tik vakar (iš tikrųjų 2001–aisiais) visiems buvo didžiulė staigmena jauno britų režisieriaus Stepheno Daldry drama „Bilis Eliotas“ (Billy Elliot, 2000) apie berniūkštį iš Šiaurės Anglijos kalnakasių miestelio, nelauktai sau atradusį klasikinio baleto grožį, o autorius jau pastatė puikias „Valandas“, baigia „Everestą“. Jamie Bellas, tada vaidinęs atkaklųjį paauglį, atrodė atsitiktinai rastas vunderkindas, o šiandien jis jau brandus jaunas aktorius, kurį dėl pavardės kviečia ne tik į naująjį „King Kongą“, bet kuris savaip įprasmina ir visą sunkų ką tik matytos „Brangiosios Vendi“ psichologiškumą. Į kitą – šįkart airių – mažą miestelį nukelia linksmas filmas „Visai šalia“. Izoliuotame ...

2006-02-03

Prisiekiu, per šią priverstinę bendravimo pauzę manęs nepaveikė jokie tamsūs antipatriotiniai gaivalai. O vis dėlto šiandien tenka daugiau kalbėti apie kitų kraštų televizijas, regimas Lietuvoje. Šeštadienis Jei prisimenate, pernykščiame Kino pavasaryje smaginomės ir liūdėjome dėl originalaus argentiniečių „Šuns Bombono“ keturkojų ir žmoniškųjų personažų? Juostą kūrė labai talentingas argentinietis Carlosas Sorinas. Jo gabumai pasireiškė jau anksčiau, pavyzdžiui, filme „Besišypsantis Niudžersis“ (Eversmile, New Jersey, 1989). Režisierius visuomet renkasi gana neįprastus personažus, koks yra ir šiandieninio kūrinio pagrindinis herojus, senokais laikais Pietų Ameriką išmaišęs klajojantis dantų gydytojas (ak, kaip malonu šiame sodriame vaidmenyje stebėti Danielį Day–Lewisą, jūsų, aišku, prisimenamą bent jau iš juostų „Tėvo vardu“ ar „Niujorko gaujos“). Mat herojui svarbu ne tik profesija, jis bando gydyti įbaugintas žmonių sielas, ...