Saulius Macaitis (Stepokas Strolia)

2006-04-28

Išskyrus tris keturis retesnius (nebūtinai naujus) ir žiūrėtinus filmus, namų kino žiūrovų laukia atostogos. Liūdina nuojauta, kad ateityje bus tik prasčiau... Šeštadienis Nosį nukabinti pirmiausia verčia beveik vienodas žiūrovo gąsdinimas ar toks pat primityvus juokinimas, ašarų spaudimas. Galima pradėti žiūrėti vieną juostą, tęsti kitos viduriu, baigti trečiosios finalu. Niekas nesikeis: matysite tik tą patį vieną nesibaigiantį B klasės filmą. Kas iš to, kad vienur gąsdins lavinos, meningitas, kitur – liūtai žmogėdros, juokins (turėtų juokinti) kung fu kovotojų nesėkmės ar graudins indai. Nors geografija skiriasi – vienas ir tas pats infantilumas. Mano laikais tokiu vaizdu džiaugdavosi nebent kokie trečiokėliai. Profesionalus Rytų kovų filmas „Skraidantys durklai“ gal ir vertėtų būti akcentuotas, bet atpuola vėl todėl, kad jau rodytas ir rodytas. Be to, Kinijos kino pirmasis atnaujintojas Zhangas Yimou kadaise (kad ir „Raudonajame gaoliane“, ...

2006-04-21

Būtų savaitė kaip savaitė, jeigu dvi dienas iš eilės lietuvių TV ekranuose netriumfuotų mitinis rytietis Kim Ki–dukas. O ir šiaip gražių nelauktumų yra. Šeštadienis Daug daug filmų, bet iš pradžių susidaro įspūdis, kad tarp jų – vienos vidutinybės, ryt pasimiršiančios. Norit pavyzdžių? Prašom: tipiška „jaunimo komedija“ apie mažorečių (na, tų, kurios klykauja ir kilnoja gražias kojytes per kokias nors amerikiečių sporto varžybas) komandą – „Smarkuolės“. Nors čia vaidina ir populiarioji Kirsten Dunst, jau rimtai padirbėjusi „Merginose savižudėse“, įspūdis, kad vėl grįžti į jos karjeros pradžią. „Prielipa“ (The Cable Guy, 1996) – tas atvejis, kai lietuviška pervardijimo vaizduotė atrodo tikrai ryškesnė už nuobodų originalo „Kabelininką“. Vaidina Jimas Carrey, kurio maivymąsi kai kurie dievina, o kitus (ir jūsų nuolankų tarną) jis erzina. Vis dėlto ir dantis sukandęs pripažinsiu, kad čia komiko ekscentriškumas ...

2006-04-14

Su Velykomis visus! Vis dėlto šiame mano šūksnyje yra ir kartėlio: vos ateina kokia laukta šventė, TV mus skandina vadinamųjų „šeimyninių“ filmų sraute. Šeštadienis Tiesą pasakius, pats „šeimyninio kino“ terminas yra smarkiai ginčytinas. Jeigu jis veikia Holivudo apylinkėse, dar visai nereiškia, kad yra universalus. Nuo tokių juostų, kaip nauji „Amžinieji Takiai“, gana nepedagogiškai aiškinančių vaikeliams, kad yra nemirtingų žmonių, naujos nepagydomos ligos gali susukti ir mamytę, ir tėvelį. Tiesa, pastariesiems prie šio kone gastronominio patiekalo yra senų gerų aktorių padažo. Gal kam malonu aptarti su antrąja puse, kaip suseno Sissy Spacek ar Amy Irving („Tik tu, širdute, nesensti“, – laukiamas komentaras). Iš tokių juostų bene įdomiausia žiūrėti bent susietas su egzotiška gamta, kuri, manau, visuomet įdomi ir vaikams, ir tėčiams, ir man, senam niurzgai. Filme „Pasivaikščiojimas su liūtais“ (To Walk with Lions, 1999) yra ir ...

2006-04-07

Pavarčius programas, susidaro vaizdas, kad mūsų TV kanalai, nusipirkę visiems laikams po 5–6 filmus, tik juos ir tesuka. Neišsyk užfiksuoji kažką naujesnio, šviežesnio. Šeštadienis „Kino pavasaris '06“ šiandien dar tebežydi „Skalvijoje“. Gal tikrai geriau pasidžiaugti paskutiniu jo dvelktelėjimu (ten – ir puikus filmas „Paslėpta“, ir labai šiltų atsiliepimų susilaukę prancūzų „Choristai“) negu sėdėti namie prie dėžės. Nepanašu, kad iš jos kažko sulauktumėte. Štai nacionalinė televizija rodo pilna to žodžio prasme kretinišką komediją „Baidyklė Pet“, kur mus verčia juoktis iš fizinių žmogaus trūkumų, iš nemalonios storulės Julios Sweeney. „Tinklas“ su Sandra Bullock, vaidinančia genialią programuotoją, man regis, labiau ne baisisi juodomis interneto galimybėmis, kiek stumia mus visus į spindintį hakerių kelią. Du bene pilkiausi bet kada Kanadoje sukurti veiksmo filmai – „Nuojauta“ bei „Specialiosios paskirties būrys“ ...